Pagal anksčiau šią savaitę Europos Komisijos pateiktus siūlymus dauguma ES narių iki metų pabaigos atsisakytų naftos importo iš Rusijos, taip nubausdamos Maskvą už Ukrainoje sukeltą karą. Tačiau kelios ES valstybės narės, tarp kurių labiausiai išsiskyrė Vengrija, pasisakė prieš šį embargą.
Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas pareiškė, kad toks paketas, koks buvo pateiktas, peržengė „raudoną liniją“, tačiau diplomatai Briuselyje sakė, kad dėl techninių embargo detalių bus deramasi.
27 Europos Sąjungos šalių ambasadorių pakartotinas susitikimas numatytas sekmadienį, blėstant viltims, kad paketas bus parengtas iki pirmadienio – kad būtų pasiųstas signalas Maskvai per Rusijos Pergalės dienos šventę.
ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis pareiškė, kad jei per savaitgalį nebus pasiektas susitarimas, jis kitą savaitę sušauks užsienio reikalų ministrų susitikimą.
Bet kokiam sprendimui dėl sankcijų turės vienbalsiai pritarti ES valstybių narių vyriausybės.
„Nėra jokio politinio blokavimo, tačiau reikia užtikrinti alternatyvius tiekimo šaltinius nuo Rusijos vamzdynais eksportuojamo naftos priklausomoms šalims, neturinčioms priėjimo prie jūros. O tai nėra lengva“, – agentūrai AFP sakė vienas Briuselio diplomatas.
„Tai nauji infrastruktūros ir technologiniai pokyčiai, kuriems reikia ne tik europinio finansavimo, bet ir kelių valstybių narių susitarimų. Mes darome pažangą, bet tam automatiškai reikia laiko“, – pridūrė jis.
Vengrijai, Slovakijai ir Čekijai buvo pasiūlyta leisti toliau importuoti rusišką naftą iki 2024 metų pabaigos, bet jos taip pat nori pagalbos užsitikrinant naujus naftos tiekimo šaltinius bei pertvarkant savo naftos perdirbimo gamyklas.
Maža to, Budapeštas nori penkerių metų trukmės pereinamojo laikotarpio rusiškos naftos atsisakymui, ir jam reikia naujo naftotiekio su Kroatija, teikimui per jos uostus.
Tuo tarpu kitas diplomatas Briuselyje teigė, kad ES vienybė dėl rusiškos naftos yra „garantuota“, tačiau reikia laiko „kai kurių valstybių narių problemoms išspręsti“.