Iš jau darbą Lietuvoje suradusių Ukrainos pabėgėlių aukštos kvalifikacijos darbus turi apie 600 asmenų (6 proc.), iš jų 27 yra vadovai. Vidutinės kvalifikacijos darbuotojų – apie 3,6 tūkst. (35 proc.).

Tiesa, kai kurie verslininkai teigia, kad įdarbinimo tvarka galėtų būti sklandesnė.

Ukrainietę norėjusi įdarbinti Vilniaus verslininkė teigia, kad institucijos dirba lėtokai. Verslininkė Inga (tikras vardas žinomas) teigia, kad žmogus negali įsidarbinti du mėnesius, nes esą neturi lietuviško asmens kodo.

„Šiandien norėjome įdarbinti naują darbuotoją. Neįdarbinome, taigi mes neturime darbuotojos, ukrainietė neturi darbo. Kada gaus asmens kodą nežinau“, – pasakoja moteris.

Ji kartu teigė, kad kai kurios tarnybos galėtų dirbti greičiau.

„Taigi turi arba kažkaip ukrainietis sužinoti savo asmens kodą (kol kas nežinau kaip) arba laukti leidimo gyventi (kas, neaišku, kiek truks 1-2-3 mėn). (...). Leidimą gyventi šiuo metu daro 2 mėnesius, gal ir ilgiau“, – dėstė moteris.

Lietuviškas asmens kodas nereikalingas

„Delfi“ pasidomėjo tarnybų, kokius dokumentus reikia turėti ir reikalavimus atitikti, norint kuo greičiau pradėti dirbti užsieniečiui Lietuvoje. Institucijos piešia kur kas paprastesnį įdarbinimo paveikslą.

Migracijos departamentas komentavo, kad tam, jog užsienietis galėtų pradėti dirbti, Lietuvos Respublikos asmens kodo suteikimas nėra privaloma sąlyga.

„Ukrainiečiai gali pradėti dirbti be jokio kodo, jeigu turi galiojantį užsienio pasą. Jeigu paso neturi, pirmiausia, turi užsiregistruoti Migracijos departamente ir gauti registraciją patvirtinančią pažymą, ant kurios įrašytas ILTU kodas, – gavę šį kodą, jie gali pradėti dirbti. Laukti asmens kodo nereikia“, – teigiama komentare.

Užimtumo tarnyba taip pat komentuoja, kad karo pabėgėliams iš Ukrainos, kurie nori registruotis tarnyboje ir ieškotis darbo, taip pat įsidarbinant nėra reikalingas leidimas gyventi Lietuvoje, nei lietuviškas asmens kodas. Reikia registruotis Migracijos departamente ir gauti ILTU kodą.

Pramonė
Foto: Scanpix


Pagal Vidaus reikalų ministro įsakymą, ukrainiečiai yra atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje ir/ar sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams, todėl juos įdarbinti ketinantys darbdaviai neturi kreiptis į Užimtumo tarnybą dėl leidimų dirbti ir/ar sprendimų dėl darbo atitikties išdavimo.

Užimtumo tarnyba gali registruoti Ukrainos piliečius, suteikti jiems statusą, teikti darbo rinkos paslaugas, aktyvios darbo rinkos politikos priemones.

„Kiekvienas pabėgėlių iš Ukrainos atvejis vertinamas individualiai, todėl galioja išimtys, suteikiančios dirbti Lietuvoje su viza arba kitais pagrindais. Tačiau bendra situacija yra tokia, kad ukrainiečiai turi kreiptis į Migracijos departamentą ir gauti ILTU kodą, tik tuomet jie gali būti registruojami Užimtumo tarnyboje“, – komentuoja Užimtumo tarnybos atstovė Milda Jankauskienė.

Verslui aktuali ir ši informacija: pirmą kartą įdarbinant užsienietį, tuo pačiu ir Ukrainos pilietį, kuris neturi Lietuvoje suteikto asmens kodo, socialinio draudimo pranešimui pateikti būtina suteikti socialinio draudimo numerį (SD numeris). Jis suteikiamas per vieną darbo dieną nuo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento pateikimo.

Vyrauja gamyba, prekyba, paslaugos

Užimtumo tarnyba teigia, kad tarpininkavo įdarbinant beveik 6,3 tūkst. ukrainiečių.

„Šiuo metu registruota daugiau nei 14,7 tūkst. darbo pasiūlymų, iš jų – darbdaviai prie 5,2 tūkst. laisvų darbo vietų pažymėjo, kad įdarbintų ir ukrainiečius“, – sako M. Jankauskienė.

Foto: DELFI / Josvydas Elinskas


Vilniuje registruota daugiau nei 3,8 tūkst. darbo pasiūlymų, iš jų – per 2 tūkst. laisvų darbo vietų darbdaviai įdarbintų ukrainiečius. Kaune – 2,5 tūkst., iš jų – daugiau nei 1 tūkst. priimtų ukrainiečius, Klaipėdoje – per 1 tūkst. (atitinkamai, 290), Šiauliuose yra 742 laisvos darbo vietos (iš jų 195 skirtos ir ukrainiečiams).

Daugiausiai ukrainiečių jau įdarbino šių sektorių įmonės: apdirbamoji gamyba (28 proc.), didmeninė ir mažmeninė prekyba (13 proc.), apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų teikimas (13 proc.).

„Ukrainiečiai įsidarbino pagalbiniais darbininkais, biurų, viešbučių ir kitų įstaigų valytojais, prekių krovėjais, pakuotojais, pardavėjais. Tarp kvalifikuotą darbą dirbančiųjų daugiausiai yra kepėjų, konditerių, siuvėjų, virėjų ir mokytojų, ikimokyklinio ugdymo padėjėjų.

Yra įsidarbinusių ir slaugytojo padėjėjais, vadybininkais, anglų, rusų kalbų, matematikos mokytojais, inžinieriais, architektais“, – teigia M. Jankauskienė.

Taip pat yra įdarbintų rinkodaros specialistais, apskaitininkais, veterinarais, choreografijos, anglų, rusų kalbos, matematikos mokytojais.

Yra ir retesnių profesijų atstovų, kuriems pavyko įsidarbinti: gyvūnų draustinio prižiūrėtojas, kraštovaizdžio architektas, gelbėtojas, juvelyras.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) praėjusią savaitę skelbė, kad Lietuvoje yra registruota 52 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos, o tai sudaro apie 2 proc. visų šalies gyventojų ir apie pusę visų užsieniečių. Daugiau nei 40 proc. visų pabėgėlių – vaikai.