„Dėl Europos Sąjungos sankcijų, pritaikytų Rusijos bankams, įskaitant jų atjungimą nuo SWIFT, mokėjimų rubliais vykdymas Europoje apribotas. Be to, šiuo metu jau ne vienas Lietuvos bankų asociacijai priklausantis bankas priėmė sprendimą palaipsniui atsisakyti vykdyti mokėjimus į bei iš Rusijos ir Baltarusijos“, – „Delfi“ komentavo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė.

„Kiekvienas atvejis yra individualus, tad klientams, kuriems kyla klausimų, geriausia būtų kreiptis tiesiogiai į savo finansų bei kredito įstaigą“, – priduria ji.

Jungtinės Karalystės fintech startuolis, turintis banko licenciją Lietuvoje, „Revolut“ komentuoja, kad savo iniciatyva visas operacijas rubliais sustabdė Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą.

„Negalimi jokie atsiskaitymai jokia valiuta į/iš Rusijos ir Baltarusijos. Apie tai įmonė informavo Lietuvos banką, bankų asociaciją ir kitas institucijas. „Revolut“ taip pat neleidžia naudotis savo paslaugomis Rusijos ir Baltarusijos gyventojams“, – komentavo „Revolut Bank“ direktoriaus pavaduotojas ir valdybos narys Andrius Bičeika.

Bendrovė teigia, kad nuo pirmųjų karo dienų suteikė galimybę pabėgėliams iš Ukrainos paprasčiau atsidaryti sąskaitas ir vykdyti mokėjimus. Šia galimybe iki šiol pasinaudojo jau daugiau nei 100 tūkst. ukrainiečių.

Swedbank“ informavo, kad tam tikros išimtys leidžiamos tik tais atvejais, kai mokėjimai yra būtini valstybės funkcijoms užtikrinti ar atliekami humanitariniais tikslais.

„Swedbank“, remdamasis savo įsipareigojimu kurti finansiškai tvirtą ir tvarią visuomenę bei matydamas nuolat besiplečiantį sankcijų skaičių Rusijos Federacijai, jos verslo subjektams, taip pat ir Baltarusijos Respublikai, priėmė sprendimą laipsniškai atsisakyti ir nebevykdyti mokėjimų visomis valiutomis į/iš Rusijos ir Baltarusijos“, – komentavo banko atstovas Saulius Abraškevičius.

Paskutinė diena, kada dar buvo galima atlikti mokėjimo pervedimus į Rusiją ir Baltarusiją – balandžio 20 diena, o paskutinė gauti mokėjimams iš šių šalių – šių metų gegužės 6 diena.

„Jei po šios datos klientams reikės atlikti mokėjimo pervedimus į Rusiją arba Baltarusiją, rekomenduosime kreiptis į kitą finansinių paslaugų teikėją. Primename, kad „Swedbank“ laikosi visų Europos Sąjungos ir JAV Užsienio lėšų kontrolės biuro (OFAC) sankcijų reikalavimų“, – rašoma komentare.


SEB banko valdybos narė, Stebėsenos ir prevencijos tarnybos vadovė Vilija Nausėdaitė teigė, kad nuo gegužės 3 dienos bankas nebeteikia jokių finansinių paslaugų Rusijos rubliais. Klientai informuoti apie tai dar balandžio pradžioje.

Luminor“ atstovė Agnė Mažeikytė sako, kad bankas dar kovo 16 dieną sustabdė visus įeinančius mokėjimus Rusijos rubliais – nuo tada visi tokie mokėjimai yra atmetami ir grąžinami mokėtojui. Išeinantys mokėjimai rubliais šiuo metu vis dar vykdomi, tačiau tik tuo atveju, jeigu laikomasi visų sankcijų ir apribojimų.

„O nuo birželio 1 dienos (imtinai) stabdome visus išeinančius mokėjimus visomis valiutomis į Rusiją ir Baltarusiją, nuo liepos 1 dienos – ir visus įeinančius mokėjimus“, – teigiama komentare.

Šiaulių bankas komentavo, kad mokėjimų rubliais ši kredito įstaiga nevykdo.

Citadele“ banko Lietuvos filialo vadovas Darius Burdaitis paaiškina, kad reaguodamas į įvykius Ukrainoje, mokėjimų Rusijos rubliais (tiek siunčiamų, tiek gaunamų) nuo kovo pradžios bankas nebevykdo.

Asociacijos „Infobalt“ grupė „Fintech Lithuania“, kuri vienija fintech ekosistemos dalyvius, nemano, jog dėl bankų sprendimų atsiveria nauja veiklos niša su Rusijos ir Baltarusijos valiuta.

„Tikrai ne, nes tai vis tiek reguliuojamas sektorius, ir visi laikosi Lietuvos banko nurodymų ir tų pačių vertybių (...). Manau, kad mūsų fintech yra pakankamai brandus sektorius ir tikrai tam tikromis vertybėmis irgi vadovaujasi“, – sako grupės koordinatorė Laura Guobužaitė.

Anot jos, jeigu būtų poreikis išimtims, veikiausiai kiekviena įmonė svarstytų atvejus individualiai.

„Suprantu labai paprastai: jeigu verslai yra pas fintech'ą, naudojasi jų paslaugomis, tai bet kuris individualus atvejis yra svarstomas.

Bent kiek žinau iš vieno fintech'o, tai yra taip. Nemanau, kad sektorius paliktų žmones, verslininkus, kurie tikrai nepalaiko karo, juos likimo valiai“, – teigė L. Guobužaitė.
Baltarusijos rubliai

Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė pažymi, kad mokėjimams iš/į Rusiją ar Baltarusiją, susijusiems su humanitarine pagalba (pavyzdžiui, pensijoms, atsiskaitymams už medicinos priemones) ir būtiniausiais valstybės poreikiais, įprastai taikomos individualios išimtys.

„Lietuvoje veikiančių bankų, – kurie pranešė apie sprendimą nebevykdyti mokėjimų į/iš Rusijos ir Baltarusijos, – klientams, gaunantiems išmokas iš išvardytųjų valstybių, patartume kreiptis į savo kredito įstaigą ir patikslinti savo situaciją“, – komentavo ji.

E. Čipkutė priduria, kad dėl susiklosčiusios geopolitinės situacijos įtakos verslo ryšių su minimomis valstybėmis mažėja, atitinkamai mažėja ir mokėjimų poreikis.

LBA teigimu, verslo santykių Rusijoje ir Baltarusijoje turintiems klientams patartina informuoti finansų įstaigas apie laukiamus ar ketinamus vykdyti mokėjimus, pateikiant kiek įmanoma išsamesnę informaciją, o sulaukus prašymo ją patikslinti – suteikti ir papildomus pagrindžiančius dokumentus bei kitus reikalingus duomenis.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius teigė, kad jo žiniomis, verslų, kuriems būtų aktualu atsiskaityti rubliais, nėra.

„Lietuvoje, mūsų žiniomis, rubliais kol kas per mūsų bankus lietuviškus ar skandinaviškus, niekas neatsiskaito. Nebent naudojasi kitų šalių (bankų) korespondentų sąskaitomis, bet tokios informacijos mes neturime“, – komentavo V. Janulevičius.