Latvijoje lizingo apimtys augo 34 proc., Estijoje – 31 procentu. Tiesa, banko duomenimis, Estija iš Baltijos šalių pirmauja pagal bendrą sudarytų lizingo sutarčių vertę.

„Nors pastaraisiais metais automobilių lizingo apimtys Lietuvoje augo sparčiausiai, Estija vis dar lieka lizingo lyderė. Šioje valstybėje lizingo rinka nuo pačių pradžių vystėsi intensyviau. Kita vertus, lietuviai išsiskiria pagal aplinkai draugiškų automobilių įsigijimą – Lietuvoje įsigyjamų elektromobilių ir žemos emisijos automobilių dalis yra didžiausia Baltijos šalyse“, – sako „Swedbank“ Vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento direktorius Tomas Pulikas.

Remiantis „Swedbank“ duomenimis, pernai Lietuvoje maždaug du trečdalius (apie 68 proc.) lizingų įsigyjamų automobilių sudarė nauji automobiliai. Estijoje naujų lizingų perkamų automobilių dalis sudarė šiek kiek daugiau nei pusę, estai lizingu gana dažnai įsigyja ir 2-5 metų senumo automobilius, pažymima „Swedbank“ pranešime.

T. Puliko teigimu, Lietuva ir Latvija panašios tuo, kad šiose šalyse žmonės lizingu dažniau renkasi naujus automobilius, o dvejų ir daugiau metų automobilius lizingu perka tik kiek daugiau nei trečdalis lizingo klientų.

„Apžvelgiant besikeičiantį Baltijos šalių automobilių parką, galima matyti tendenciją, kad vis daugiau gyventojų įsigyja miesto visureigius ar vidutinio dydžio visureigius. Viena vertus, gyventojai nori vairuoti jų poreikius atitinkančias transporto priemones, kita vertus – ryškėja gyventojų rūpestis aplinka ir automobilių emisijų aspektu“, – pastebi T. Pulikas.

Anot „Swedbank“ eksperto, ekologiškumo tendenciją Baltijos šalyse rodo auganti aplinkai draugiškų automobilių pardavimų kreivė.

Lietuvoje „Swedbank“ per praėjusius metus finansavo apie 1,3 tūkst. sumažintos taršos, hibridinių ar elektrinių transporto priemonių, Estijoje – 1,4 tūkst., Latvijoje – 850 vnt. tokio tipo automobilių.

„Vertinant bendrą lizingo būdu įsigytų automobilių parką, Lietuvoje gyventojai yra labiausiai linkę rinktis naujus aplinkai draugiškus automobilius. Mūsų šalyje kas trečias gyventojų lizingu įsigyjamas naujas automobilis yra draugiškas aplinkai, Estijoje ir Latvijoje – maždaug kas ketvirtas“, – komentuoja T. Pulikas.

Remiantis „Swedbank“ duomenimis, visose trijose Baltijos valstybėse tarp naujų lizingu įsigyjamų automobilių dominuoja „Toyota“ markės transporto priemonės.

Estai ir latviai prioritetą teikia vidutinio dydžio visureigiui „Toyota RAV-4“, o lietuviai dažniausia įsigyja kompaktiškos klasės „Toyota Yaris“. Tarp kitų populiarių modelių Estijoje ir Lietuvoje yra KIA modeliai „Sportage“ ir „Ceed“, Latvijoje – „Škoda Octavia“ modelis.

Pasak T. Puliko, naudotų automobilių klasėje galima išskirti vokiečių, švedų ir japonų automobilių gamintojus. Estijoje dažniausiai lizingu įsigyjami naudoti „Volvo“ ir BMW automobiliai, Latvijoje – BMW ir „Volkswagen“, Lietuvoje – „Volkswagen“ ir „Toyota“ transporto priemonės.

„Automobilių lizingo paklausa Baltijos šalyse 2022 m. turėtų augti, tačiau automobilių gamintojams susiduriant su įvairių detalių ir komponentų tiekimo problemomis sparčiau auga parduodamų naudotų automobilių dalis“, – prognozuoja T. Pulikas.

Pasak „Swedbank“ atstovo, potencialūs naujų automobilių pirkėjai turi nusiteikti, kad šiandien išsirinkto automobilio modelio gali tekti laukti apie 6-9 mėn. Renkantis aplinkai draugiškus automobilius, naujų automobilių pristatymo terminai gali būti mažesni.