Moteris, besiruošianti atidaryti kavinę, sako, kad Neringa niekada neliks be poilsiautojų, nes vis dar atvyksta ir lietuvių, kurie ilgą laiką keliavo po užsienio šalis, o Nidą pirmą kartą aplanko sulaukę 50-ies.

„Čia visuomet atvyks žmonių; nebus vienų, atvyks kiti, nes Nida – išskirtinė vieta. Jei pas mus kavinėje apsilanko ne lietuvis, visuomet paklausiame: „Iš kur Jūs?“. Dabar nuo karo pabėgę ukrainiečiai pirmą kartą mato šią vietą ir ja žavisi. Anksčiau itin retai atvykdavo žmonių iš Ukrainos – arba juos čia atveždavo draugai lietuviai, arba verslo partneriai. Daugiau lankėsi rusai, kurių nebebus. Vokiečiai dabar lyg ir bijo, bet vis tiek bus tokių, kurie atvyks.

Kai prasidėjo pandemija, užsieniečių čia beveik neliko. O maždaug prieš trejus metus ir italų atvažiuodavo, ir vokiečių, ir rusų. Labai džiaugiuosi, kad Nidą atrado lietuviai, kažkaip net neįtikėtina, kai atvažiuoja apie 50-ies metų žmonių ir aikčioja nustebę, koks grožis. Pirma aplanko Turkiją, Portugaliją, Graikiją, o paskui atvyksta čia. Na, kur rasi geresnę vietą pasaulyje“, – šypsosi Jolanda.

Pašnekovė juokauja, kad jei mažiau burbėtų, o daugiau apsidairytų aplink, žmonės pastebėtų, kokia graži mūsų gamta ir kokių gamtos perlų turime savame pajūryje. Be to, dar neprasidėjus sezonui Neringoje mažesnės būsto ar lovos kainos, nėra didelio šurmulio ir šioje žemyno dalyje itin saulėta.

Nuo mažens iš senelio žuvų rūkymo paslapčių bei kuo sudominti klientus besimokanti Asta pasakoja, kad ištisus metus dirbanti šeima sulaukia ilgamečių lankytojų.

„Senelis Jonas šį verslą įkūrė prieš kiek daugiau nei 30 metų, perėmė tėtis, kurio vardas irgi Jonas, o dabar tęsiu aš – iš kartos į kartą. Dirbame ir žiemą, nes žmonės atvažiuoja ir savaitgaliais, aišku, ne tokiais kiekiais perka, kaip vasarą, bet vis tiek ateina. Kai kurie klientai auga kartu su mumis – klientų vaikai, anūkai čia užsuka. Aš pati nuo mažens sukiojausi prie stalų, tvarkiau, matydavau tuos pačius klientus, kurie dabar jau suaugę ateina.

Mes mėgstame iššūkius, tad vasarą labai patinka dirbti, kai būna pats bumas. Aišku, žmonėms apie pusvalandį laukti eilėje gal ir nelabai patinka, bet apie 12 valandą jau būna šviežiai išrūkytų žuvų, o vasarą net 3–4 kartus išrūkome, tad visuomet jų turime“, – pasakoja Asta.

Ilgiau pabūti gamtos prieglobstyje norintys svečiai nakvynės vietą rasti gali pagal savo išgales, tad likus kiek mažiau nei mėnesiui iki vasaros sezono čia ramybės ieškoti užsuka vis daugiau lietuvių.

Nors oras maudynėms jūroje dar ne itin tinkamas, saulės šildoma Kuršių nerija darosi vis populiaresnė planuojant savaitgalių išvykas, o nakvynės kainų pasiūla čia išties įvairi.

Vienai nakčiai kuklesnė vieta kainuos apie 30 eurų. Norintiems pasilepinti SPA malonumais bei prabangesniu viešbučiu teks išleisti ir per 200 eurų.

Vietos gyventojai sako, kad turistų srautai kinta jau nuo pandemijos pradžios, ir nors dar ne visos apgyvendinimo įstaigos atvėrė duris, ilgamečiai svečiai į pamėgtas vietas priimami net ir ne sezono metu, jei tik orai palankūs.