Anksčiau buvo manyta, jog kovo pabaigoje Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstys parlamentarų pasiūlytas alternatyvias įstatymo pataisas ir netrukus bus priimtas sprendimas.

Tačiau paprašius Vyriausybės pateikti išvadas, galutinis sprendimas greičiausiai bus priimtas po dviejų mėnesių.

Kol politikai neapsisprendžia, ar priimti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisą, ar palikti galioti tą pačią tvarką, individualių įmonių išregistravimo tempai pasiekė neregėtą mastą.

Kaip sakė Vilniaus savivaldybės rejestro tarnybos vyriausioji ekonomistė Violeta Bendikienė, Vilniuje per dieną apie 20-30 individualių įmonių savininkų pareiškia norą likviduoti įmonę.

Nuo sausio 1 dienos, kai įsigaliojo 15 proc. "Sodros" tarifas, taikomas individualių įmonių apmokestinamosioms pajamoms, Vilniuje likviduota apie 700 individualių įmonių, arba tris kartus daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. 2001 metais per pirmąjį ketvirtį Vilniuje likviduotos 229 įmonės.

Dalis individualių įmonių yra likviduojamos todėl, kad nevykdė jokios veiklos, tačiau dalis įmonių arba visai nutraukia vykdytą veiklą, arba priverstinai pakeičia statusą į uždarąją akcinę bendrovę (UAB).

V.Bendikienė sakė, kad daugelis įmonių likviduojama būtent dėl įmokų "Sodrai".

"Labai daug žmonių teiraujasi, kaip būtų galima persiregistruoti į UAB, tačiau procedūros yra gana sudėtingos. Reikia nepriklausomo turto vertinimo, jei kapitalas formuojamas turtu. Beveik visi atsisako persiregistruoti, nes jiems tvarka pernelyg sudėtinga", - pasakojo ji.

Kaip teigė Panevėžio verslininkas Vytautas Kraujelis, perregistravęs savo individualią įmonę į UAB, visos šios procedūros atima ne tik daug brangaus laiko, bet tam reikia ir papildomų išlaidų.

Norint įregistruoti UAB, reikia turėti 10 tūkst. litų įstatiniam kapitalui, be to, dar tenka sumokėti 500 litų žyminį mokestį, 220 litų kainuoja pavadinimo pakeitimas.

Būtinų įstatų parengimas paprastai kainuoja apie 700-1000 litų, įstatų tvirtinimas notaro kontoroje - dar per 50 litų.

Sumaištis tarp individualių įmonių savininkų kilo todėl, kad nuo sausio 1 dienos individualių įmonių savininkai, išskyrus pensininkus, pensiniam draudimui turi mokėti ne tik įmokas bazinei pensijai, bet dar ir 15 proc. įmoką papildomai pensijos daliai.