„Kaip ir buvo galima tikėtis, labai spartus ekonomikos augimas šį ketvirtį dar tęsiasi, didelė dalis šio ketvirčio buvo dar iki karo pradžios, iki sankcijų Rusijai, tad augimas nebuvo prislopintas – sparčiai augo ir pramonė, ir mažmeninė prekyba. Kol kas stebime praėjusių labai gerų, rekordinių metų tąsą“, – BNS sakė „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad pirmojo ketvirčio BVP rezultatai atitiko lūkesčius. Pasak jo, rezultatus lėmė pramonės, aukštą pridėtinę vertę kuriančių paslaugų, mažmeninės prekybos augimas, taip pat tai, kad pernai tuo pačiu laiku Lietuvoje buvo griežtas karantinas.

Žygimantas Mauricas

„Daug indikatorių rodė, kad pirmasis ketvirtis bus dar pakankamai stiprus, ypač lyginant su praėjusių metų pirmuoju ketvirčiu, kuomet turėjome griežtą karantiną. Ir mažmeninės prekybos augimas buvo spartus, ir tie mūsų pagrindiniai ekonominiai lokomotyvai – pramonė ir aukštos pridėtinės vertės paslaugų sektorius – pokriziniu laikotarpiu sparčiai augo“, – BNS sakė Ž. Mauricas.

„Pasižiūrėjus, kas 2020–2021-aisiais metais ir 2022-ųjų metų pirmąjį ketvirtį lėmė mūsų ekonomikos augimą, tai pagrindinis variklis yra pramonė. Nes pramonės sektorius pasinaudojo pasaulinėmis užstrigusiomis tiekimo grandinėmis ir dažnu atveju padidino savo rinkos dalį Vakarų Europoje“, – pridūrė analitikas.

Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas, prognozavęs 3,2 proc. augimą pirmąjį ketvirtį, sako, kad optimistiškesni BVP rezultatai pasiekti „iš inercijos“.

„Kol kas turėjome tik vieno mėnesio Rusijos-Ukrainos karo poveikį ekonomikai, todėl kai kurie sektoriai dar nespėjo į tai sureaguoti, tarkim, pramonės gamyba kovo mėnesį išaugo 24,6 proc., nes įmonės dar nespėjo pajausti žaliavų trūkumo iš NVS regiono, pavyzdžiui, iš Rusijos. Kita vertus, vidaus vartojimas lėtėja – mažmeninės prekybos apimtys be degalų pardavimo vasarį buvo 13 proc., o kovą – tik 6 proc.“, – BNS sakė ekonomistas.

Vėliau šiemet BVP augimas sulėtės

N. Mačiulio manymu, likusią metų dalį galima tikėtis ūkio augimo sulėtėjimo, nors balandį tokių ženklų dar nesimatė, vartojimas Lietuvoje ir toliau išliko nemažas, nepaisant didesnės nei 16 proc. infliacijos.

Nerijus Mačiulis

„Būtų sunku tikėtis panašaus ekonomikos augimo, jis turėtų labai greitai sulėtėti, nors, pavyzdžiui, balandžio mėnesio mažmeninė prekyba pagal „Swedbank“ kortelių duomenis rodo, kad gyventojai nemažina vartojimo apsukų. Nepaisant rekordinės, didžiausios nuo 1996 metų, infliacijos mes matome, kad gyventojai randa galimybių įsigyti daugiau prekių ir paslaugų“, – kalbėjo N. Mačiulis.

Vis dėlto, anot jo, šalies ekonominius rodiklius gali pakoreguoti smunkančios eksporto apimtys.

„Kol kas neigiamų impulsų iš vidaus paklausos nėra, bet labai tikėtina, kad matysime daug kuklesnę paklausą eksporto rinkose tiek lietuviškų prekių, tiek paslaugų“, – pridūrė analitikas.

Ž. Mauricas prognozuoja, kad toliau šiais metais BVP rodikliai turėtų mažėti – antrąjį ketvirtį jo augimas sulėtės iki 0,5 proc., o trečiąjį ketvirtį BVP apskritai gali tapti neigiamas.

„Aišku, dabar mūsų pramonei kils tam tikrų iššūkių. Mes tą konkurencinio pranašumo dalį išlaikome, (...) bet, kita vertus, ir mūsų grandinės užstrigs, nes mes iš Baltarusijos ir Rusijos arba per šias šalis pirkdavome nemažą dalį žaliavų. Tų įmonių yra nemažai, tai dabar joms galvos skausmas, kuo pakeisti tas tiekimo grandines. Aišku, ir kaina kyla, ir terminai ilgėja, taigi, mes trumpuoju laikotarpiu įsėsime į tą pačią valtį, kaip ir Vokietijos įmonės“, – BNS sakė Ž. Mauricas.

Pasak jo, mažmeninė prekyba vėlesniais mėnesiais, tikėtina, patirs nuosmukį.

„Įdomu bus tai, kad mažmeninės prekybos augimas bus neigiamas visus likusius metus, nes praėjusiais metais ji šoko balandžio mėnesį ir ypatingai gegužę – kiekvieną mėnesį parduodama buvo tiek, kiek per Kalėdas, nes po karantino žmonės daugiau pirko, buvo pozityvios nuotaikos, dar neturėjome aukštos infliacijos“, – sakė Ž. Mauricas.

Aleksandras Izgorodinas

A. Izgorodinas taip pat prognozuoja, kad geri pirmojo ketvirčio rezultatai nebus ilgalaikė tendencija tiek dėl duomenų palyginamosios bazės, tiek dėl ryškesnio karo Ukrainoje poveikio.

„Pirmojo ketvirčio BVP dar lyginome su labai žema baze – pernai pirmame ketvirtyje augimas siekė tik 1 proc., todėl realiai nelabai sunku buvo pasiekti dabartinį didėjimą, tačiau viskas pasikeis antrame ketvirtyje, nes pernai antrame ketvirtyje augimas siekė 8,6 proc., todėl situacija šiemet bus labiau komplikuota, nes eksportuojantys sektoriai jau susidurs su žaliavų trūkumu, taip pat pat turėsime didelę praėjusių metų augimo bazę“, – sakė ekonomistas.

„Neatmetu varianto, kad antrajame ketvirtyje BVP augimas sieks nulį“, – pridūrė A. Izgorodinas.

Statistikos departamentas penktadienį pranešė, kad Lietuvos BVP pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, augo 4,1 proc. ir to meto kainomis siekė 14,2 mlrd. eurų. Pirmąjį ketvirtį, palyginti su praėjusių metų ketvirtuoju ketvirčiu, realusis BVP augo 0,9 proc.

Skaičiavimai atlikti pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką. Nepašalinus šios įtakos BVP per metus augo 4,4 proc., o per ketvirtį – 0,6 procento.