Sutartį taip pat pasirašys Klaipėdos miesto savivaldybė ir jos valdoma AB „Klaipėdos vanduo“.
Prieš Tarybos posėdį iš Klaipėdiečių tribūnos į Tarybos narius kreipėsi Seimo narė Ligita Girskienė bei Klaipėdos krašto bendruomenių asociacijos atstovė Raimonda Zaborė. Jos prašė tokiai sutarčiai nepritarti ir nelengvinti „Grigeo Klaipėda” padėties jai iškeltoje baudžiamojoje byloje, kur įmonei yra pareikštas 48 mln. eurų ieškinys dėl marių taršos.
Klaipėdos Taryboje ketvirtadienį politikai išsakė įvairių nuomonių – vieni siūlė palaikyti sutartį, nes nepaisant to „Klaipėdos vanduo“ vis tiek turėtų imtis investicijų į paviršinių nuotekų valymo įrenginius, tik savo lėšomis, kurios gultų ant klaipėdiečių pečių. Kiti siūlė neturėti reikalų su įmone, kuriai iškelta baudžiamoji byla.
„Situacija pakankamai subtili. Klausimas yra reputacinis. (...) Ar tas sandoris, kuris vyksta dabartiniu metu, reputacine prasme priimtinas“, – Tarybos nariams sakė Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis.
„Ar verta švarius „Klaipėdos vandens“ vandenis maišyti su purvinais „Grigeo“ vandenimis?“, – retoriškai klausė Tarybos narė Nina Puteikienė, ragindama nepalaikyti šios sutarties.
„Nebūsime trečia šalis tarp dviejų akcinių bendrovių. Koks tikslas įtraukti savivaldybę, nes mes matome, kad turime daug daugiau papildomų klausimų“, – teigė liberalas Saulius Budinas.
Bendrovės „Klaipėdos vanduo“ generalinio direktoriaus Benito Joniko teigimu, pusė iš 350 km paviršinių nuotekų tinklų priklauso miesto savivaldybei, pusė įmonei, tad sutartis turėtų būti trišalė.
Šiuo metu mieste yra 30 išleistuvų, kuriais lietaus nuotekos nuo asfalto, kelių, kitų dangų nevalytos patenka į Danę, Smeltalės upę, Kuršių marias. Tik šeši valymo įrenginiai išvalo nuotekas.
„Varnėnų gatvėje yra panašaus dydžio įrenginys, išvalo virš 600 hektarų. Pernai metų duomenimis, skendinčių žemių, purvo, žvyro, buvo išvalyta užteršto vandens 78 tonos, su naftos produktais – arti 30 tonų. Kas liestų Smiltelės gatvę, kur planuojami valymo įrenginiai, būtų panašūs kiekiai išvalyti“, – teigė B. Jonikas.
Tarybos nariams suabejojus „Grigeo Klaipėda“ ketinimais vykdyti sutartį, šios bendrovės vadovas Tomas Eikinas teigė, jog ši priemonė dėl taršos incidento buvo aptarta su Aplinkos apsaugos departamentu.
„Buvo identifikuota, kad uosto teritorijoje yra daug išleistuvų be valymo įrenginių. Aplinkos apsaugos departamentas pasiūlė į priemonių planą įtraukti šių įrenginių statybą. Priemonių tikslas – iš aplinkos išimti taršą“, – teigė T. Eikinas.
Anot jo, bendrovė privalės padengti įrenginių statybos sąskaitas kokio dydžio jos bebūtų. Skaičiuojama, jog preliminariai dviejų-trijų paviršinių nuotekų valymo įrenginių statyba atsieis apie porą milijonų eurų. Įmonė projektą vykdytų sąskaitų padengimo principu, jį įgyvendintų „Klaipėdos vanduo“.
Sutartį palaikė 14 Klaipėdos Tarybos politikų, penki buvo prieš, tiek pat susilaikė.
Bendradarbiavimo sutarčiai dar turi pritarti Aplinkos apsaugos departamentas.