Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovo Mykolo Majausko teigimu, siūlomos antiinfliacinės priemonės turės teigiamą poveikį šalies finansų stabilumui.
„Pajamų didinimo tempas yra toks, koks yra ir kainų augimo tempas. Kainos auga vidutiniškai 15 proc. Atitinkamai tiek vidutiniškai auga ir pensijos, bazinė socialinė išmoka, neapmokestinamas pajamų dydis, mažiausiai uždirbančIųjų pajamos siekiant užtikrinti, kad jų perkamoji galia nesumažėtų“, – Seime ketvirtadienį sakė M. Majauskas.
Jis įsitikinęs, kad nebus nepritariančių projektui, nes, skirtingai nei anksčiau, parlamentarai nesiūlė skirti papildomų lėšų.
M. Majauskas teigė, kad sudarant 2023 metų biudžetą laukia tie patys iššūkiai ir sparčiau augančios kainos darys spaudimą toliau didinti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus siekiant išlaikyti jų perkamąją galią bei socialines išmokas kitiems gyventojams.
Pasak jo, kitais metais valstybė turės rasti dar apie 1 mlrd. eurų, kad infliacijos padariniai būtų švelninami.
„Mūsų laukia akmenuotas kelias ir tam turime ruoštis. Todėl galvojant apie ateitį bus ypatingai svarbu investuoti ne tik į gynybą ir saugumą bei socialinės atskirties mažinimą, bet ir į švietimą, didinti Lietuvos konkurencingumą ir patrauklumą investicijoms, nes pinigai eina paskui idėjas ir žmogų, o ne atvirkščiai“, – teigė komiteto pirmininkas.
Pasak jo, viešajame sektoriuje dirba apie 367 tūkst. žmonių, gaunančių vidutiniškai 1,5 tūkst. eurų.
Nors opozicija yra pažadėjusi, kad per galutinį balsavimą palaikys patikslintą biudžetą, per svarstymą jį kritikavo.
Socialdemokratė Rasa Budbergytė ketvirtadienį priekaištavo, kad komitetuose tikslinamas biudžetas buvo svarstomas nesulaukus Lietuvos banko ir Valstybės kontrolės išvadų, kurios yra „iškalbingos ir įspėjančios“.