„Maždaug prieš pusmetį padaugėjo lankytojų, net nežinau, kas lėmė, gal žmonių požiūris pasikeitė. Gal žmonės važinėja po užsienį, mato kainų skirtumus, o pas mus palyginti yra labai pigu“, - teigia prieš penkerius metus įsikūrusių restoranų direktoriaus pavaduotoja.
Ji pastebi, kad apskritai žmonės pradėjo dažniau eiti į restoranus. J.Vang mano, kad būtent kinų, o ne kitų rytų virtuvių plėtrą lemia patiekalų gausa ir jų pigumas.
„Žmonės kitaip pradėjo vertinti lankymąsi restoranuose, anksčiau visi lietuviai gamindavo namuose, mažai kas eidavo į restoranus. Dabar turintys vidutines ir mažesnes pajamas mielai eina į kinų restoranus“, - teigia J.Vang.
Pasak J.Vang, įprasta, jog pagrindinis restorano virėjas yra kinas. Jos teigimu, Vilniuje yra tik keletas kinų restoranų, kur virtuvėje šeimininkauja lietuviai. Tačiau ji pabrėžia, kad nuomos kainos yra labai didelės, o su kinų restoranų antkainiais sunku išgyventi.
Du kinų restoranus „Kinų rožė“ Vilniuje turinčios ir trečią įrenginėjančios įmonės savininkė Laima Jakovleva DELFI teigia, jog lietuviams priimtina kinų restoranų platus patiekalų asortimentas bei visiems prieinama kaina.
Įmonė pirmąjį savo restoraną atidarė prieš šešerius metus ir jos vadovė teigia, kad kasmet lankytojų skaičius auga maždaug 15-20 proc.
„Dabar mada, kad kinai, kurie dirba virėjais, pradeda dirbti savarankiškai, tačiau greitai užsidaro, nes nepakanka gerai gaminti, reikia ir išmanyti rinką, aptarnavimą“, - teigia restoranų savininkė.
L.Jakovleva ūmų susidomėjimą kinų virtuve pajuto prieš ketverius metus. Jos teigimu, pirmieji kinų restoranai Vilniuje atsidarė maždaug prieš dvyliką metų.
Sunku dirbti su virėjais
Keletą kinų maisto restoranų „Čanas“ prieš porą metų valdęs Linas Starkus DELFI tvirtino, kad kinų restoranų verslas yra labai sudėtingas ir specifiškas pirmiausiai dėl to, kad dirbama su užsieniečiais.
„Iš tikrųjų labai sunku dirbti su kinų virėjais, nes jei esi kitatautis, jie truputėlį kitaip į tave žiūri, turi būti labai geras draugas, kad jie tave pripažintų viršininku. Jeigu ne, tai tada gali atsistoti ir išeiti, tiesiog atsisakyt dirbti. Tada, kai dirbau nebuvo rinkoje laisvų virėjų, todėl negalėdavai pasisamdyti kito virėjo, be to, esi atsakingas, nes atsivežei jį iš Kinijos“, - teigia L.Starkus.
Jo teigimu, prieš keletą metų geriems virėjams kinams buvo mokami nuo tūkstančio eurų atlyginimai, šiuo metu jie šiek tiek sumažėjo. Pasak L.Starkaus, restorane turi būti mažiausiai du virėjai, o didesniame ir trys.
L.Starkaus teigimu, problematika kinų virėjams būdavo dirbti ir su vadovėmis moterimis, kildavo didžiuliai nesutarimai, nes jie nesuprasdavo, kaip moteris gali būti viršininkė. Pašnekovo teigimu, per trejus darbo metus jo valdomi restoranai turėjo aštuonis virėjus kinus.
L.Starkus teigia, kad sunku dirbti su kitos kultūros atstovais, jis svarsto, gal dėl to anksčiau dauguma restoranų valdė patys kinai arba steigdavo bendras įmones su lietuviais.
Jis pastebi, kad lietuviai labai mėgsta kinų maistą, tačiau dabar tai jau nebėra egzotika, žmonės važiuoja pietauti po du tris kartus per savaitę.
„Maistas patrauklus lietuviui, manau, kad kinų restoranai išliks ir gyvuos Lietuvoje“, - teigia buvęs kinų restoranų savininkas.
Nusižengia dažniau nei kiti
Vilniaus miesto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vedėjas Remigijus Pumputis DELFI sakė, kad kinų restoranai yra tikrinami kartą per metus kaip ir visi kiti mieste veikiantys restoranai. Vilniaus kinų restoranuose per praėjusius metus pažeidimų nustatyta proporciškai šiek tiek daugiau nei tradicinės virtuvės maitinimo įstaigose.
„Pavyzdžiui, picerijoms yra skirta viena kita nuobauda, nors jų mieste yra ne tiek jau ir mažai“, - teigia R.Pumputis.
R.Pumpučio duomenimis, patikrinti visi Vilniuje veikiantys kinų restoranai, jiems skirta 11 nuobaudų, iš kurių aštuonios piniginės ir trys įspėjimai. Nuobaudos taikytos už higieninius pažeidimus.
„Paradoksalu, kad iš daugiau nei 180 skundų dėl viešojo maitinimo, kinų virtuve skundėsi tik penki lankytojai, o tai yra labai nedaug. Galbūt ten lankosi specifinis klientas arba aštrus maistas ir specialus ruošimo būdas apdoroja viską“, - svarsto R.Pumputis.
Šiuo metu Vilniuje priskaičiuojama per 30, o visoje šalyje - apie 50 kinų maistą gaminančių restoranų.
