„Kontrolės veiksmų metu dažniausiai nustatomi pažeidimai – deklaracijų nepateikimas, neteisingų duomenų įrašymas į pateiktas deklaracijas, pavėluotas registravimasis PVM mokėtoju“, – kai kurių nuomonės formuotojų klaidas „Delfi“ komentuoja inspekcijos Kontrolės departamento vyresnysis patarėjas Rolandas Puncevičius.
Jis atkreipia dėmesį, kad reklamuojant produktą ar paslaugą toks turinys socialiniuose tinkluose turi būti atitinkamai pažymimas (#Reklama, #Ad ar #Sponsored). Paslėpta reklama yra draudžiama.
Neretai „influencerių“ veikla, už kurią jie gauna pajamas, yra susijusi su reklamos paslaugų teikimu ar iš reklamos pajamų gavimu, tad jie turėtų įregistruoti savo veiklą pagal individualios veiklos pažymą, skirtą Reklamos agentūrų veiklai.
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) atkreipia dėmesį, kad jeigu gyventojas reklamuoja įvairius daiktus ir paslaugas įregistravęs individualią veiklą, jo pajamos iš šio verslo (atėmus leidžiamus atskaitymus) apmokestinamos. Priklausomai nuo jų dydžio, taikomas 5-15 proc. pajamų mokestis.
Jeigu įsteigiama mažoji bendrija (MB), yra mokamas pelno mokestis nuo uždirbto apmokestinamojo pelno. Standartinis tarifas yra 15 proc.
Nuomonės formuotojai gali susidurti ir su prievole mokėti pridėtinės vertės mokestį (PVM).
„Jeigu „influenceris“ per paskutinius 12 mėn. gauna daugiau nei 45 tūkst. eurų atlygio už Lietuvoje vykdomą PVM apmokestinamą ekonominę veiklą, tai jam atsiranda prievolė registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM už Lietuvoje suteiktas paslaugas/parduotas prekes“, – pažymi inspekcija.
2020 metais reklamos agentūrų veiklą (kodas 73.11) nors vieną dieną vykdė 6046 asmenys (iš jų kaip pagrindinę – 4116), kurie deklaravo 22,5 mln. Eur apmokestinamųjų pajamų ir 1,8 mln. Eur apskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio (GPM).
VMI ir toliau planuoja skirti dėmesį tiek nuomonės formuotojams, tiek kitiems socialiniuose tinkluose veiklą vykdantiems asmenims.
„Patikros gali sulaukti asmenys, kurių deklaruojamos pajamos arba kiti veiklos rodikliai sukels įtarimų dėl neatitikimų tarp viešai prieinamos informacijos ir deklaruojamos veiklos ir pajamų.
Mokesčių administratorius taip pat yra pastebėjęs pajamų nedeklaravimo tendencijas, prekiaujant „Facebook“ „live“ transliacijų metu, todėl patikrų gali sulaukti ir tokią veiklą vykdantys asmenys“, – teigia R. Puncevičius.
VMI teigia, kad elektroninė erdvė intensyviau stebima jau keletą metų iš eilės, dėl to daugėja inspekcijos šioje srityje nustatomų pažeidimų skaičius, papildomai deklaruotų mokesčių sumos.
Pernai institucija šioje srityje iš viso atliko 126 kontrolės veiksmus, kurių rezultatas – papildomai nustatyta mokėtina 4 mln. Eur suma. 2020 metais atlikus 121 kontrolės veiksmą nustatyta beveik 1,9 mln. eurų, 2019 metais – 67 kontrolės veiksmai ir 263 tūkst. eurų.
2021 metais VMI analizavo asmenis, kurie teikia vaizdo turinio transliavimo paslaugas socialiniuose tinkluose „Twitch“, „YouTube“, „Instagram“.
Tyrimo metu iš viso nustatyta 17-ka rizikingų asmenų, o atlikus jų kontrolės veiksmus papildomai deklaruota 24 tūkst. eurų mokesčių. Dėl vieno asmens veiklos inicijuotas ikiteisminis tyrimas.
Ketvirtadienį VMI paskelbė, kad patikrinus vieną nuomonės formuotoją, asmuo iš individualios veiklos deklaravo apie 200,5 tūkst. Eur apmokestinamųjų pajamų ir į biudžetą sumokės beveik 28,6 tūkst. Eur mokesčių.
Pasak inspekcijos, mokesčių mokėtojas aktyviai reiškėsi „Instagram“, filmuodavosi, fotografuodavosi su grynaisiais pinigais, kurie neva išlošti lažybų metu ar gauti pardavus virtualias valiutas, demonstravo tariamai prabangų gyvenimo būdą.
