LNK reportaže buvo pasakojama apie Vokietijoje šešių kepyklėlių tinklui vadovaujantį Stefan Willeke.
Kaip pasakojo vyras, visose jose jis bando sutaupyti, kaip tik gali, pavyzdžiui, ilgiau nei būtina nebelaiko įjungtų orkaičių, tačiau, kaip priduria, kad ir kaip stengiasi, jis yra priverstas kelti savo kepinių kainą, mat infliacija šią kovą laimi.
„Didžiausia problema – žaliavų ir elektros kainos. Turiu ilgalaikį kontraktą, bet kaina vis tiek kilo, o žaliavos brango kone kasdien.
Pavyzdžiui, pernai gegužę už 100 kg kviečių miltų mokėjau 32,9 Eur, dabar jie kainuoja beveik 70 Eur“, – kalbėjo jis.
Lietuvoje situacija – panaši. Lietuviško kavinių tinklo savininkas tikina, kad kavos puodelis jau seniai turėtų kainuoti dukart daugiau nei kainuoja dabar.
Priežastis, kaip teigė, ta pati, mat viskas, ko reikia kavai, yra pabrangę, o prie viso to reikia sumokėti ir mokesčius, kurie per pandemiją buvo atidėti.
„Pirmiausia, tai yra didžiausia hiperinfliacija, kurios niekas nestabdo, o, mano galva, tik skatina.
Tada reikia grąžinti mokesčius. Tas prie to, tai sudaro atominį sprogimą“, – teigė kavinių tinklo įkūrėjas Vytautas Kratulis.
Tarptautinio valiutos fondo ekonomistas Pierre Olivier Gourinchas teigė, kad kainų augimui šiandien įtakos turi ne tik karas Ukrainoje.
„Pagrindinės – kelios priežastys. Pirma – Rusijos įsiveržimas į Ukrainą. Jis visame pasaulyje pakėlė energijos ir produktų kainas. Dėl to yra mažiau gaminama ir auga infliacija.
Negana to, dėl dažnų karantinų kovojant su COVID-19, lėtėja Kinijos ekonomika, kas taip pat didelėje pasaulio dalyje pakėlė kainas ir privertė centrinius bankus griežtinti monetarinę politiką“, – sakė jis.
