„Žvelgiant į 2021-uosius turime pripažinti – metai nebuvo lengvi: trūkinėjančios tiekimo grandinės, auganti geopolitinė įtampa, pandemijos keliami sveikatos ir saugumo iššūkiai, dėl geopolitinių iššūkių daugeliui uždarytas žaliavų ir komponentų fabrikas Nr.1 Kinija. Tačiau drauge ieškodami geriausių sprendimų, sugebėjome praeiti šiuos metus tik patvirtindami, kad verslas ir toliau išliko tuo garvežiu, kuris tempė visą ekonomiką. Didesnė dalis įmonių gali pasidžiaugti, kad nepaisant visų apribojimų ir uždarymų sugebėjo išsaugoti rinkas, verslus.
2021 m. buvo rekordiniai gamybos apkrovos ir apimčių atžvilgiu. Išsaugotas ir didžiausias perviršis importo vs eksporto santykyje. 2021 m. metais beveik penktadaliu išaugo pramonės produkcija – palyginamosiomis kainomis buvo 19,4 proc. didesnis nei 2020 m. Lietuviškos kilmės prekių eksporto augimas siekė 25,9 proc. per metus, reeksportas augo 12,7 proc.“, – konferencijoje sakė LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Iššūkių ekonomikai vis dar daug
Konferencijos dalyvius sveikino Lietuvos Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė, pabrėžusi, jog šiuo metu pasaulyje vyksta epochiniai geopolitiniai, ekonominiai, demografiniai lūžiai: globalios tiekimo grandinės sutrūkinėjo, kovido pandemijos ir karo Ukrainoje metu išryškėjo ekonominių sistemų silpnosios vietos, iškilo naujų iššūkių.
„Tie laikai, kai atrodė, kad pasaulis tiek globalus, jog nebereikia atsižvelgti į geografinius veiksnius, nuslinko į praeitį. Dabar jau vis labiau pereiname prie geografinio ir vertybinio artumo svarbos. Gali būti, jog stebime pasaulio pasidalijimą į demokratinį ir autoritarinį prekybos blokus. Laisvos prekybos principą papildė itin svarbus saugumo elementas.
Kai kalbėjome, kad tiek tarptautinė politika, tiek ekonominiai santykiai turi remtis aiškiomis vertybėmis, neretai buvome vadinami naiviais, atitrūkusiais nuo tikrovės. Tačiau šiandien iš esmės jau visos Vakarų valstybės pripažįsta, kad mes neklydome“, – sakė premjerė.
Ministrė Pirmininkė pabrėžė, jog laisvą ir saugią prekybą gali užtikrinti tik visiškas persiorientavimas į Vakarus ir integracija į vakarietiškas tiekimo grandines. Šie iššūkiai dar kartą tikrina mūsų atsparumą ir skatina mus būti kūrybiškus ir lanksčius. Veikdami naujos ekonominės tvarkos sąlygomis, turime konkuruoti ne kaip pigi, bet kaip lanksti ir didelį potencialą turinti valstybė.
„Kalbėdami apie naujas galimybes, turime pirmiausia žvelgti trimis kryptimis. Pirma – Ukraina. Neabejoju ukrainiečių pergale, kuri reikš dar nematyto dydžio valstybės atkūrimo uždavinį, į kurio sprendimą turės įsitraukti daugybė kitų valstybių. Turėsime rasti savo vietą ir vaidmenį šiame procese ir kuo produktyviau padėti kaimynams“, – akcentavo premjerė.
Kaip kitą svarbią kryptį premjerė nurodė Taivaną.
„Jau dabar intensyviai kontaktuojama aukštųjų technologijų srityje. Tai itin potenciali sritis ir plačios galimybės mūsų ekonomikai. Trečia kryptis – JAV. Dar kartą įsitikinome, kokia svarbi mūsų tarpusavio partnerystė. Atsiveriančių ekonominio bendradarbiavimo galimybių spektras labai platus – nuo gynybos pramonės iki žemės ūkio“, – teigė premjerė.
Konferencijoje pranešimą skaitė „INVL Asset Management“ Vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė, kuri kalbėdama apie Lietuvos ekonomikos perspektyvas, pabrėžė, kad geopolitinis neapibrėžtumas yra daug didesnis nei iki šiol. Pasak jos, Europos sveikata nėra stabili. Stebėjome atsigavimą, bet dabar eurozonos bazinės šalys susidūrė su tam tikrais išbandymais. Energetika yra ta bambagyslė, nuo kurios eurozona yra labai prikausoma.
Pasak ekonomistės, Lietuvai, kuri yra maža ir itin atvirai ekonomika, įveikti visas duobes yra lengviau, kai ji vystosi tvariai ir gyvena pagal savo galimybes. Gera žinia, kad šias pamokas išmokome per praėjusias krizes ir dabar esame pasiruošę. Pasak jos, eksportas buvo tas lokomotyvas, kuris ištraukė ekonomiką ir stumtelėjo link naujų rekordų.
„Tai nebuvo tik didžiųjų banginių parodyti rezultatai – augino šiuos rodiklius visi sektoriai ir šie rezultatai, kurie buvo fiksuoti, yra nepaprasti. Lietuvos verslas moka persiorientuoti, geba rasti greitus sprendimus ir prisitaikyti prie sunkiai prognozuojamų situacijų. Tikėkimės, kad tai padės mums rasti sprendimus ir neprarasti spurto,“ – sakė Indrė Genytė-Pikčienė.
Nors nuotaikos teigiamos, neramina išnaudoti pajėgumai
LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius pabrėžė, kad Lietuvos pramonės įmonių gamybiniai pajėgumai 2021 m. jau pasiekė savo piką, kurio nebuvo per visą nepriklausomos Lietuvos istoriją – 80 proc., o yra atveju, kai buvo dirbama 95 proc. apkrovimu.
„Tai lėmė ne tik po pandemijos atsigavęs gyventojų vartojimas, bet ir dėl trūkinėjančių tiekimo grandinių iš Azijos į Europą – tam tarpe ir Lietuvą – sugrįžę užsakymai. Tai džiugina, bet tuo pat metu ir kelia nerimą, nes potencialas išnaudotas maksimaliai ir rezervų nebelieka. Pasiekus maksimalius gamybos pajėgumus yra vienintelis kelias – investuoti į plėtrą ir technologinį atsinaujinimą. Deja, bet verslo investavimui į technologinį atsinaujinimą taip ir nesudarytos paskatos“, – sako LPK prezidentas.
Pasako jo, toliau išliekame valstybe, kur darbo produktyvumas augo žymiai lėčiau nei atlyginimai, todėl ilguoju laikotarpiu Lietuvos konkurencingumas nuo to nukentės. Taip pat, pasak jo, deja, bet vyriausybė taip ir neišgirdo verslo raginimo pereiti prie paskirstytojo pelno apmokestinimo (arba 0 proc. pelno mokesčio tarifo reinvestuojamam pelnui), kuris paskatintų įmones daugiau investuoti į naujas, modernias, šiuolaikiškas, konkurencingas gamybos technologijas, atitinkamai įmonės efektyviau ir greičiau pereitų prie aukštųjų ir vidutinių aukštųjų technologijų produkcijos gamybos. Tai reikštų Lietuvos įmonių konkurencingumo augimą bei gebėjimą integruotis į ES strategines vertės grandines, tiesioginių užsienio investicijų didesnį pritraukimą.
Kaip rašoma pranešime, labai rimta kliūtimi įmonėms investuoti į gamybinių pajėgumų didinimą išlieka darbuotojų trūkumas ir dėl to sparčiai augančios algos. Didėjanti konkurencija dėl darbuotojų buvo vienas iš esminių veiksnių, lėmusių apie 10 proc. metinį atlyginimų augimą. 28 proc. pramonės įmonių nurodo, kad darbuotojų trūkumas yra pagrindinis veiksnys neleidžiantis įmonėms didinti savo gamybos apimčių – tokio aukšto rodiklio Lietuvos istorijoje dar nebuvo.
„Įvykiai Ukrainoje prikišamai visiems mums parodė, kad galime sukurti moderniausius verslus, uždirbti geriausius pelnus, bet jeigu nejausime įsipareigojimo šiai valstybei ir negalvosime kaip stiprinti visiems kartu šios valstybės stuburą, kaip stiprinti visuomenės sąmoningumą, tai visos mūsų pastangos vieną dieną gali nueiti perniek.
Reikia bendro sutelkto veikimo – kuo vieningesni mes būsime, tai tuo greičiau prisibelsime prie mūsų valdžios. Progresas nėra savaime užprogramuotas, viskas priklausys nuo mūsų sprendimų, aktyvumo ir mūsų įmonių pasirengimo transformuotis“, – sakė LPK prezidentas.
2021 m. LPK buvo 57 šakinės, 6 regioninės asociacijos, kurios vienija apie 4000 įmonių, ir 25 neasocijuoti nariai. LPK narių įmonėse dirba 23 proc. Lietuvos darbuotojų. LPK nariai sukuria apie 46 proc. Lietuvos BVP.
