Pasak jo, valdžios pasiūlytas vadinamasis antiinfliacinis paketas tėra pasekmių sušvelninimo priemonė.

„Žmogus, kuris sugalvojo tai vadinti antiinfliaciniu paketu, turėtų pasiimti kokį „melagysčių Nobelį“: tai nėra infliacijos priežasčių šalinimas. Mes, ekonomistai, gydome ligą, priežastį, o ne „prišeriame“ pacientą paracetamoliu, kad jis nejaustų temperatūros ir sakytų „esu sveikas“.

Tai yra pasekmių švelninimui, bet ne priežasties eliminavimui“, – apie Vyriausybės siūlomą 2,26 mlrd. Eur vertės paketą kalbėjo Vilniaus universiteto (VU) docentas A. Bartkus.

Algirdas Bartkus
Foto: Asmeninins albumas

Anot jo, pasiskolinti pinigų ir padalyti juos žmonėms nėra didelė problema, tačiau reikia suprasti, kad tai – tik infliacijos poveikio sušvelninimas.

„Tai nesprendžia infliacijos priežasties. Mes nesame pajėgūs jos spręsti. Užtat daugiausia, ką mes galime padaryti, tai yra pabandyti kompensuoti žmonėms, reiškia, infliacijos pasekmes“, – kalbėjo ekspertas.

Paklaustas, ar jį nustebino metinė infliacija, kuri Lietuvoje, Eurostato duomenimis, kovo mėnesį siekė 15,6 proc., ekonomistas teigia, kad to ir buvo galima tikėtis: ilgą laiką pastebimai neaugusios kainos staiga „šovė“ tarsi spyruoklė.

„Tai buvo, iš tiesų, paėmus labai ilgalaikį trendą, sugrįžimas prie normalaus, sakykime, mums būdingo kainų lygio. Mes turėjome gan stabilų kainų lygį 2015-2017 metais, kainų augimas buvo nenormaliai mažas.

Ir, atitinkamai, kada pas mus kainos spaudžiamos ilgą laiko tarpą dėl įvairiausių priežasčių (...), vėliau jos sugeba akceleruotis, sugrįžta prie savo ilgalaikio būdingo lygio“, – teigia A. Bartkus.

Pasak jo, nepalanki aplinkybė, lėmusi, kad dabar infliacijos rodikliais „pirmaujame“ Europos Sąjungoje, buvo Rusijos karas Ukrainoje, suteikęs kainų kilimui dar didesnį pagreitį.

„Rusija, užpuolusi Ukrainą, papildomai akceleravo visus kitus infliacinius procesus. Reiškia, taip sutapo, kad rusai pradėjo karą, ir mes esame pirmaujantys“, – aiškino VU docentas.

Jis pabrėžia, kad kainų augimas yra labai rimta problema, tačiau ją sunku išspręsti patiems.

„Tam, kad stabilizuotųsi energinių išteklių kainos, reikalingi sprendimai ne Lietuvoje, o reikalingi sprendimai visos Europos Sąjungos mastu. Reiškia, turi būti aišku, kuo mes keisime Rusijos energinius išteklius, kas yra tie tiekėjai, per kiek laiko tai padarysime“, – kalbėjo ekonomistas.

Jo požiūriu, nebūtina šio klausimo išspręsti per ypač trumpą laiką, tuo labiau, kad daliai šalių toks greitas sprendimas yra neįveikiamas uždavinys.

„Kai kurioms, tokioms kaip Vokietija, tai neįmanoma padaryti dėl šalies dydžio. Bet turi atsirasti labai aiškus planas, reiškia: italai persėda ant Alžyro naftos, ispanai irgi, kas nors paima kokios nors Libijos dujas, vokiečiai ima Kataro (dujas) ir per trejus metus atsisako visiškai Rusijos energinių išteklių“, – sako A. Bartkus.

Nafta
Foto: Shutterstock

Pasak eksperto, kai atsiranda toks planas, jis padeda mažinti energijos išteklių kainų nepastovumą.

„Jeigu Europos Sąjungos pagrindinės valstybės, ypač tos, kurios „atsisėdusios“ ant rusiškų energinių išteklių, pasakys, kuo jos pakeis šitus išteklius, kas bus tie kiti tiekėjai ir kada jie pereis ant kitų išteklių, – tai į rinkas atitinkamai įneš daugiau aiškumo, daugiau prognozuojamumo.

Kuro, energinių išteklių kainos kažkiek koreguosis žemyn, jos nesugrįš prie to, kokios buvo, bet jos taps gan stabilios, prognozuojamos ir numatomos. Taip kad sprendimas ne mūsų rankose“, – sakė A. Bartkus.

Jis nesiėmė prognozuoti, kada bus toks Europos sprendimas, sakydamas, kad tai klausimas politikams.

„Taip sakant, mes jus renkame tam, kad jūs kažką darytumėte, o ne sėdėtumėte ir mes paskui komentuotumėme, kad dėl jūsų neveiklumo turime šį bei tą.

Paskambinkite tai vokiečių ambasadai, paklauskite ar jie ten daro kažką, ar laukia, kol kažkas ateis ir atneš jiems dujas, ar jie galvoja, kad šitas karas pasibaigs ir jie toliau pirks rusiškas dujas“, – kalbėjo ekonomistas.

Pasiteiravus, kokie vis dėlto galimi blogiausi scenarijai Lietuvos gyventojams, VU docentas ekonominiu požiūriu buvo palyginti optimistiškas.

„Apie kažkokius blogus scenarijus mums nė kalbos nėra. Blogiausias scenarijus yra tik toks, kad į mus bus nutaikyta kokia nors branduolinė galvutė ir viskas. Blogas scenarijus yra toks, jeigu rytoj mes atsikelsime ir paaiškės, kad mūsų šalis yra užpulta“, – sakė A. Bartkus.

Foto: Shutterstock

Savo poziciją jis argumentavo tuo, kad mūsų kilmės prekių eksportas į Rusiją ar Baltarusiją yra palyginti nedidelis, Lietuvai svarbesnė kaip tik Ukrainos rinka, kurios dalies netenkama dėl karo.

„Rusijos ir Baltarusijos mes tiesiog patys atsisakome, nes su tokiomis šalimis mes nenorime turėti nieko bendra. Tai nereiškia, kad mūsų ekonomika atitinkamai susitrauks šitais procentais. Kodėl?

Už tai, kad mūsų verslininkai tiesiog suras kitas rinkas ir perkels savo prekes, pardavinės prekes ne rusams, o pardavinės bulgarams ar dar kažkam“, – sakė jis.

Jis teigia, kad Ukrainoje atsiras daug veiklos ir Lietuvos įmonėms, nes „šiais metais pradėsime atstatinėti Ukrainą ir Ukrainos atstatymui mes būsime reikalingi“.

Čia galite pažiūrėti LNK video: