Tardama sveikinimo žodį premjerė pažymėjo, jog šiuo metu pasaulyje vyksta epochiniai geopolitiniai, ekonominiai, demografiniai lūžiai: globalios tiekimo grandinės sutrūkinėjo, kovido pandemijos ir karo Ukrainoje metu išryškėjo ekonominių sistemų silpnosios vietos, iškilo naujų iššūkių.
„Tie laikai, kai atrodė, kad pasaulis tiek globalus, jog nebereikia atsižvelgti į geografinius veiksnius, nuslinko į praeitį. Dabar jau vis labiau pereiname prie geografinio ir vertybinio artumo svarbos. Gali būti, jog stebime pasaulio pasidalijimą į demokratinį ir autoritarinį prekybos blokus. Laisvos prekybos principą papildė itin svarbus saugumo elementas. Kai kalbėjome, kad tiek tarptautinė politika, tiek ekonominiai santykiai turi remtis aiškiomis vertybėmis, neretai buvome vadinami naiviais, atitrūkusiais nuo tikrovės.
Ministrė Pirmininkė pabrėžė, jog laisvą ir saugią prekybą gali užtikrinti tik visiškas persiorientavimas į Vakarus ir integracija į vakarietiškas tiekimo grandines. „Privalome suprasti, kad pigios rusiškos ar baltarusiškos žaliavos gali visam laikui likti praeityje. Tai reiškia savikainos didėjimą ir nelengvą konkurenciją dėl Vakarų rinkų, dėl kurių rungsis autoritarinių šalių rinkas paliekančios įmonės“, – pažymėjo premjerė.
Pasak I. Šimonytės, šie iššūkiai dar kartą tikrina mūsų atsparumą ir skatina mus būti kūrybiškus ir lanksčius. Veikdami naujos ekonominės tvarkos sąlygomis, turime konkuruoti ne kaip pigi, bet kaip lanksti ir didelį potencialą turinti valstybė.
„Kalbėdami apie naujas galimybes, turime pirmiausia žvelgti trimis kryptimis. Pirma – Ukraina. Neabejoju ukrainiečių pergale, kuri reikš dar nematyto dydžio valstybės atkūrimo uždavinį, į kurio sprendimą turės įsitraukti daugybė kitų valstybių. Turėsime rasti savo vietą ir vaidmenį šiame procese ir kuo produktyviau padėti kaimynams“, – akcentavo Vyriausybės vadovė.
Kaip kitą svarbią kryptį premjerė nurodė Taivaną.
„Jau dabar intensyviai kontaktuojama aukštųjų technologijų srityje. Tai itin potenciali sritis ir plačios galimybės mūsų ekonomikai. Trečia kryptis – JAV. Dar kartą įsitikinome, kokia svarbi mūsų tarpusavio partnerystė. Atsiveriančių ekonominio bendradarbiavimo galimybių spektras labai platus – nuo gynybos pramonės iki žemės ūkio“, – teigė premjerė.
„Kaip Vyriausybės vadovė, puikiai suprantu, kad lūžių laikotarpiu, kai verslui tenka persiorientuoti, keistis, itin reikalinga palaikanti valstybės politika. Todėl esame pasirengę padėti verslui stiprėti. Tačiau svarbu aiškiai pasakyti, kad kalbame apie laikiną, įgalinančią pagalbą. Taip pat noriu dar kartą pakartoti itin svarbią gairę verslui, susijusią su priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimu ir orientavimusi į energetinį efektyvumą“, – pabrėžė I. Šimonytė.
Vyriausybė, siekdama padėti verslui lūžio situacijoje išlikti konkurencingam ir pereiti prie atsinaujinančios energijos, Seimui pateikė infliacijos pasekmių sušvelninimo ir energetinės nepriklausomybės stiprinimo paketus. Itin svarbus atsinaujinančios energetikos proveržio teisės aktų rinkinys, kuriuo naikinamos kliūtys atsinaujinančių išteklių naudojimo plėtrai.
