Lietuva bando suregistruoti visų šalyje veikiančių įmonių tikruosius savininkus, net jei jie turtą valdo per tarpininkus. Tam Registrų centre sukurta nauja duomenų bazė.

„Pateikė iš viso beveik 12 tūkst. juridinių asmenų duomenis apie savo naudos gavėjus. Nesame patenkinti. Iš tikrųjų tas duomenų teikimas nėra intensyvus“, – teigia Registrų centro atstovė Asta Riukienė.

Nurodyti įmonės akcininkus įprasta jau seniai, tačiau tik šiemet atsirado prievolė pasidalyti galutiniais naudos gavėjais: nurodyti ne tik tiesioginius savininkus, bet ir per kitas įmones verslą kontroliuojančius asmenis, jų gyvenamąją vietą, pilietybę ir valstybę, kurioje reziduoja.

„JANGIS kaip sistema leis identifikuoti patį galutinį naudos gavėją, fizinį asmenį. Toks tikslas ir yra iš tikrųjų“, – aiškina teisinių paslaugų bendrovės „Walless“ advokatas Povilas Žukauskas.

LNK primena, kad per tūkstantį darbuotojų Kėdainiuose turinti fosforo trąšų gamykla „Lifosa“ nedirba, o įmonės sąskaitos įšaldytos. Nors ir netiesiogiai, gamykla priklauso Rusijos oligarchui, anglių ir trąšų magnatui Andrejui Melničenkai, o šiam Europos Sąjunga taiko sankcijas.

Taigi, nustačius tikrąjį įmonės naudos gavėją turėtų būti paprasčiau išsiaiškinti ir bičiulystes su Kremliumi, ar verslininkai yra sankcijų sąrašuose, ar ne. Tačiau kiek tokia informacija galima pasikliauti, abejoja notarai.

Lietuvos notarų rūmų vadovas Marius Stračkaitis pažymi, kad verslui nėra pareigos pateikti galiojančios dokumentus.

„Tiesiog pateikiama informacija apie galutinį naudos gavėją ir tuo tiek registras, tiek notaras turi pasitikėti“, – sako M. Stračkaitis.

Finansines sankcijas prižiūrinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) į naują duomenų bazę žiūri palankiai.

„Šio registro atsiradimas yra labai svarbus žingsnis Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai ir sudaro galimybę naudotis tikrai patikima informacija“, – teigia tarnybos atstovė atstovė Anželika Chaleckienė.

Maisto pramonė (asociatyvi nuotrauka)
Foto: Robertas Narmontas

Tikrųjų naudos gavėjų registrą pirmieji iš trijų Baltijos šalių įdiegė latviai, absoliuti dauguma latviškų įmonių duomenimis pasidalijo, o Lietuvoje tą padarė vos 12 tūkst. iš 220 tūkst. registruotų verslų.

Registrų centras aiškina, kad tai – tik pirmasis etapas ir duomenų turi padaugėti.

„Lietuvių mentalitetas, kuomet darbus dažniausiai atliekame – arba tą prievolę – paskutinę akimirką. Tai šitu atveju, spėjame, kad tai irgi yra tas esminis veiksnys“, – komentuoja šios valstybės įmonės atstovė A. Riukienė.

Nuo rugpjūčio, jeigu verslas nepateiks išsamių duomenų Registrų centrui, gali strigti piniginės operacijos, sąskaitų atidarymas bankuose.

„Ar strigs, ar ne, vėlgi, tai labai priklausys ir nuo visos finansinės sistemos, bankų ir kreditų įstaigų, kurios darys tuos pavedimus. Bet ir šiandien bankai reikalauja labai daug informacijos“, – teigia „Walless“ advokatas P. Žukauskas.

Notarai ir iki šiol aiškindavosi naudos gavėją, antraip negalėtų tvirtinti sandorio. Naujoji sistema leis jiems daugiau duomenų ne prašyti iš kliento, o tiesiog susirasti patiems. Bet jeigu Registrų centre neras, sandoriai dėl to nenutrūks.

„Mes nustatinėjame naudos gavėją nepaisant to, ar sistema veikia, ar neveikia“, – sako Lietuvos notarų rūmų vadovas M. Stračkaitis.

FNTT savo ruožtu tikina, kad sankcijų įgyvendinimas dėl duomenų trūkumo nesustos.

„Procesas vyksta. Ar jis vyksta taip, kaip turėtų būti, sunku pasakyti, todėl, kad galimybė įvertinti ir atsakyti pilnai į jūsų klausimą atsiras tik tada, kai matysime duomenis pilna apimtimi“, – teigia FNTT atstovė A. Chaleckienė.

Registrų centrui duomenų neprivalo teikti biudžetinės įstaigos. Visoms kitoms to nepadarius, nuo rugpjūčio grės sankcijos. Įmonių vadovai gali sulaukti baudų iki 6 tūkst. Eur.

Čia galite pažiūrėti LNK video: