„Mūsų kolegos, Vakarų europiečiai blogai mokėsi geografiją – aš taip galėčiau konstatuoti – ir jie mano, kad pas mus beveik krenta bombos“, – sako Vilniuje kalbinta gidė Skaidra Kulakauskienė.

Anot gidės, pabūgę karo užsieniečiai tiesiog masiškai atšaukia savo keliones.

„Kalbėjau su draugais gidais, kurie dirba su amerikiečiais, taip pat su turizmo operatoriais, kurie organizuoja tas keliones. Anuliacijos siekia 99,9 proc.“, – kalbėjo moteris.

„Jie nesitiki čia rasti tokią gražią Europą, tokią švarią Europą“, – pasakoja ji.

Lietuvos turizmo rūmų prezidentė Žydrė Gavelienė įsitikinusi, kad būtina komunikacija, jog Lietuva yra saugi šalis keliauti.

Žydrė Gavelienė

Politikai sutinka, tačiau sako, kad komunikacijai reikia nemažai lėšų, o kol kas šis klausimas – tik diskusija.

„Mes turbūt lėšomis nepakonkuruosime. Bet kad galėtume kooperuotis ir ypač trys Baltijos valstybės, taip vadinami „boltikai“, ir vykdyti bendrą komunikacinę kampaniją, – aš manau, tas duotų didesnį efektą“, – sako Seimo narys Andrius Kupčinskas.

Pasak LNK, pagrindinis siekis – 4 mln. Eur pagalba turizmo verslui iš biudžeto. Į ją galės pretenduoti apgyvendinimo paslaugų teikėjai, kurių apyvarta 2021 metais sumažėjo bent 40 proc. Taip pat ir kelionių organizatoriai, kurių apyvarta pernai sumažėjo trečdaliu.

„Skiriama tiems viešbučiams, kurių apyvartos, lyginant su prieškovidiniu laikotarpiu, yra kritusios, – tikrai ne visiems viešbučiams, o būtent tiems, kurie dėl savo specifikos negali susigrąžinti tų užsienio turistų srautų taip greitai ir reikia papildomo laikotarpio. Ir taip pat – dalis (lėšų) atvykstamojo turizmo kelionių organizatoriams“, – komentuoja ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis.

Planų, kaip atgaivinti turizmo verslą Lietuvoje, turi Seimo Ekonomikos komitetas: turizmo agentūras žada skatinti po 3 Eur už kiekvieną į Lietuvą priviliotą turistą.

„Maksimali galima suma agentūrai būtų skiriama apie 30 tūkst. Eur. O tie, kurie nukentėjo būtent dėl neatvykusių turistų, galėtų tikėtis iki 50 tūkst. Eur subsidijos“, – sako komiteto narys A. Kupčinskas.

Tačiau gidė S. Kulakauskienė abejoja, ar tikrai sulauks paramos. Ji sako, kad politikams svarbiausi – viešbučiai, todėl moteris baiminasi likti nuošalyje.

„Parama didelė, įspūdingi skaičiai, bet (...) gidai tokie mažiukai – jų niekas net nepastebi ir didžiausia liūto dalis nueis viešbučiams dėl šildymo, dėl mokesčių“, – sako gidė.

Ž. Gavelienė mano, kad pagalba neadekvačiai maža.

„Ji tikrai neleis įmonėms ne tik kad pritraukti papildomai naujų darbuotojų, kurie galėtų išsukti tą verslą, kai dabar turizme yra labai didelė konkurencija, bet netgi ir ieškoti naujų rinkų“, – kalba Lietuvos turizmo rūmų prezidentė.

Valdžia žada, kad pamirštas neliks nė vienas turizmo verslo atstovas.

„Turėtų iš žvilgsnio neiškristi ir patys mažiausi šitos rinkos dalyviai. Tai, manau, kad ir tą naują paramą skirstant reikėtų įdėmiau pasižiūrėti į esamą situaciją“, – teigia Ekonomikos komiteto narė Laima Mogenienė.

Tiesa, Vyriausybės nariai aiškina, kad rezervas nėra begalinis ir 4 mln. Eur – galutinė suma.

„Valstybės biudžete tvirtinant buvo numatyti 4 mln. Eur, ir išties diskutavome ir su socialiniais partneriais, ir su įvairiomis turizmo organizacijomis, kur tikslingiausia tas lėšas ir pinigus panaudoti. Ir pagal tai priėmėme sprendimus“, – tikina Vincas Jurgutis.

„4 mln. Eur nėra daug, bet yra šis tas. Aišku, tas priemones netgi reikia dar ir suderinti. Tu gali numatyti ir 10 mln. Eur, bet jeigu nebus suderinta su Europos Komisija, tai bus tiktai graži deklaracija“, – atkreipia dėmesį A. Kupčinskas.

2019 metais Lietuvos pajamos iš atvykstamojo turizmo siekė beveik 1 mlrd. Eur.

Čia galite pažiūrėti LNK video: