„Lietuvoje kol kas tik nedidelė dalis žmonių investuoja į trečios pakopos pensijų fondus – 2021 metų pabaigoje jų buvo beveik 80 tūkst. Todėl natūralu, kad didelė visuomenės dalis dar nežino, kas tie trečios pakopos pensijų fondai ir kaip jie veikia. Matome, kad žmonėms trūksta aiškios informacijos, kuri išsklaidytų vyraujančius mitus“, – sako L. Načajienė.
Kas yra trečios pakopos pensijų fondai?
Trečioji pensijų pakopa yra visiškai savanoriška ilgalaikio investavimo priemonė, pasižyminti dideliu lankstumu. Ją galima sulyginti su asmenine sąskaita pensijų fonde, į kurią kaupiantysis perveda lėšas, kurios yra investuojamos.
„Tai reiškia, kad, esant palankiai rinkos situacijai, žmonės sukaups didesnę sumą, nei pinigus pervesdami į atskirą banko sąskaitą ar „laikydami juos kojinėje“. Žinoma, investicijų vertė gali ir kilti, ir kristi, tačiau kaip rodo istoriniai pavyzdžiai, ilguoju laikotarpiu ji galiausiai išsilygina ir ima kilti“, – pasakoja L. Načajienė.
Investuojantis asmuo arba už jį įmokas mokantys asmenys patys nusprendžia, kokią sumą ir kaip dažnai pervesti į trečios pakopos pensijų fondą.
„Kaupimą trečioje pakopoje galima bet kada sustabdyti – tiek neatsiimti lėšų ir toliau jas investuoti, tiek atsiimti jas, sumokėjus sutartyje nustatytą mokestį. Visą kaupimo laikotarpį lėšos yra žmogaus nuosavybė, kuri gali būti ir paveldima.
Kaupimą šioje pakopoje papildomai skatina ir valstybė, taikanti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatą. Su ja investuojančiam žmogui leidžiama susigrąžinti iki 300 eurų per metus“, – sako „Luminor investicijų valdymas“ vadovė.
Kuo skiriasi trečios pakopos pensijų fondai?
Į pensijų fondą pervedami pinigai yra investuojami taikant konkrečiam fondui būdingą investavimo strategiją. Pagal investavimo strategijas trečios pakopos pensijų fondai yra skirstomi į tris kategorijas: rizikingus, konservatyvius ir mišrius.
„Paprastai tariant, konservatyvesniuose fonduose pinigai didžiausia dalimi yra investuojami į obligacijas, kurių vertė rinkose svyruoja mažiau, o didesnės rizikos fonduose lėšos įdarbinamos į įmonių akcijas, kurių vertė gali svyruoti labiau.
Mišriuose fonduose pinigai yra investuojami tiek į obligacijas, tiek į akcijas, siekiant kaip įmanoma sumažinti riziką ir išlaikant didesnės potencialios investicinės grąžos tikimybę“, – paaiškina L. Načajienė.
Investavimo strategijose taip pat gali būti numatytos tam tikros taisyklės arba išimtys, į kokių sektorių įmonių akcijas ar obligacijas yra arba nėra investuojama. Pavyzdžiui, Lietuvoje jau egzistuoja tvarūs pensijų fondai, kurių taisyklėse numatyta investuoti tik į akcijas įmonių, atsižvelgiančių į aplinkos, socialinius ar valdysenos (angl. ESG) veiksnius.
Pensijų fondai taip pat gali būti skirstomi pagal tai, ar fondas valdomas aktyviai, ar pasyviai.
Į ką investuoja pensijų fondai?
Kaip jau minėta, pinigai pensijų fonduose yra investuojami į obligacijas, akcijas arba kitas finansines priemones. Viename pensijų fonde investuojama nuo kelių iki 30 ar 50 skirtingų finansinių priemonių. Į kiek tokių finansinių priemonių investuojama, priklauso nuo to, ar fondas valdomas aktyviai, ar pasyviai.
„Aktyviu fondo valdymu siekiama investicinės grąžos, kuri viršytų bendrą rinkos rezultatą. Dėl šios priežasties, fondų valdytojas investuoja į kelias dešimtis priemonių. Pasyviai valdomais fondais nebandoma aplenkti rinkos, o ją atkartoti – šiuo atveju remiamasi prielaida, kad augant ekonomikai didės ir fondų vertė. Todėl tokio fondo lėšas užtenka investuoti į kelias ar keliolika finansinių priemonių“, – paaiškina „Luminor investicijų valdymas“ vadovė.
Kaip pensijų fonduose generuojama grąža ir kas ją lemia?
Už lėšas, patikėtas valdyti pensijų fondus, perkamos įvairios akcijos ar obligacijos. Jų vertė, žvelgiant trumpuoju laikotarpiu, gali ir kilti, ir kristi. Vis dėlto istoriniai pavyzdžiai rodo, kad ilgalaikėje perspektyvoje ekonomika yra linkusi augti, tad fondo dalyvis gali uždirbti iš augančios fondo indekso vertės, dividendų, palūkanų ir kt. Tai priklauso ir nuo anksčiau minėtų fondo strategijų.
„Visų trečios pakopos pensijų fondų investicinės grąžos dydis priklauso nuo pokyčių finansų rinkose, kurioms įtakos turi tokie veiksniai kaip ekonomikos augimas, centrinių bankų veiksmai, investuotojų rizikos „apetitas“ ir daugybė kitų“, – komentuoja „Luminor investicijų valdymas“ vadovė.
Pasak L. Načajienės, atsižvelgiant į tai, kad kiekvienas fondas investuoja į skirtingus finansinius instrumentus, investicinę grąžą gali lemti vis kitokie faktoriai.
Kodėl gali keistis finansinės priemonės, į kurias investuojama?
Pensijų fonduose investiciniai instrumentai yra keičiami tam, kad kaupiantiesiems būtų užtikrinta kaip įmanoma didesnė investicinė grąža, nepaisant ekonominių, politinių ir kitų veiksnių. Anot L. Načajienės, tokius pokyčius tarp „Luminor“ valdomų fondų visai neseniai lėmė Rusijos pradėtas karas Ukrainoje.
„Stebėdami geopolitinę situaciją, jau nuo šių metų pradžios mažinome investicijas į didesnės rizikos finansinius įrankius – akcijų dalis buvo šiek tiek sumažinta. Dalis investicijų buvo nukreiptos į komunalinių paslaugų, sveikatos apsaugos, energetikos sektorius, nes jų rezultatai svyruojant rinkai įprastai būna santykinai geresni nei kitų segmentų.
Kilus karui, nuspręsta sumažinti rizikingų investicijų dalį, mažinant Europos akcijų pozicijas. Šie sprendimai puikiai iliustruoja pokyčius, kurių kaupiantieji gali tikėtis iš fondų panašiose situacijose“, – teigia „Luminor investicijų valdymas“ vadovė.
