Seimas antradienį po svarstymo 94 balsais už, dviem – prieš ir 29 susilaikius pritarė tokioms Atliekų tvarkymo įstatymo pataisoms, kurias 2020 metais Konstitucinis Teismas (KT) pripažino kaip prieštaraujančias Konstitucijai.
Šie pakeitimai Seimui pateikti, nes jau nekalbama apie naujų tokių elektrinių statybą – atliekų ateityje trūks jau pastatytoms jėgainėms.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Kęstutis Mažeika teigė matąs motyvų ir už, ir prieš.
„Turbūt už motyvas yra vienintelis – kad pagaliau įstatyme nustatoma, kad atliekos bus deginamos po rūšiavimo, nes (...) važiavo atliekos net nerūšiuotos. Bent jau toks geras žingsnis“, – Seime teigė jis.
Tačiau jam kelia susirūpinimą, kad gyvenvietėse, šalia kurių veikia atliekas deginančios įmonės, nebebus tiriamas aplinkos užterštumas.
„Anksčiau tose teritorijose būdavo padidintas monitoringas, žmonės tikrai galėdavo jaustis saugesni žinodami, kas išmetama iš tų kaminų ir kas jų teritorijose nusėda. Šiuo atveju, manau, kad yra tam tikra grėsmė, kad tose teritorijose nebus vykdomas padidintas monitoringas“, – kalbėjo K. Mažeika.
Laisvės frakcijos atstovas Kasparas Adomaitis sako, kad jėgainėse sudeginama maždaug 50-60 proc. Lietuvoje susidariusių atliekų: „Tai niekaip nesusiderina su tuo, kokius tikslus mes keliame perdirbimui“.
Pasak parlamentaro, pastačius atliekų deginimo jėgaines Vilniuje ir Kaune, buvo tikimasi sumažinti šilumos kainą gyventojams, bet to nėra.
„Šiuo metu atliekų deginimo jėgainės priderina savo įkainius prie sąvartynų įkainių. Nuo kitų metų mes įvedame didžiulius sąvartynų mokesčius, bet vis dar neturime aiškumo, o kaip bus sureguliuotas atliekų deginimo įkainis. Ir jeigu ten nebus gerų sprendimų, nebus paskaičiuotos aiškios sąnaudos, atliekų deginimo kainos prisiderins prie sąvartynų kainų. Tai nebus pigesnis atliekų deginimo būdas“, – svarstė K. Adomaitis.
Be kita ko, jis įspėjo, kad įmonės gali derinti atliekų deginimo įkainius, nes jos yra susijusios.
„Trys atliekų jėgainės priklauso dviem savininkams: „Gren Lietuva“ ir „Ignitis“ grupė, kuri viena turi Vilniuje, kita turi Klaipėdoje ir jos per pusę valdo Kauno atliekų deginimo jėgainę. Kaip mes galime garantuoti, kad šioms įmonėms nėra jokių paskatų kažkaip tarpusavyje derinti atliekų deginimo įkainių?“ – kalbėjo parlamentaras.