Mokesčių inspekcija neslepia, kad tikisi gyventojų aktyvaus įsitraukimo į deklaracijų pildymą, o kartu leidžia suprasti, jog jiems pateikiama informacija yra lengvai prieinama ir išsami.
Asociacija balandį socialiniuose tinkluose paragino nevengti giliau panagrinėti deklaracijų. Pavyzdžiui, jeigu registravote individualią veiklą pagal pažymą ir norite taikyti 30 proc. išlaidų atskaitymo būdą, „būtinai jį nurodykite, nes kitaip mokesčiai bus 30 proc. didesni“, įspėja asociacija.
Artėjant deklaravimo termino pabaigai, asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė „Delfi“ teigė, kad formos parengtos taip, jog pagal nutylėjimą minėtas būdas netaikomas visiems asmenims, todėl nevertėtų aklai pasitikėti jau parengta forma.
„Jeigu taip pažiūrėtume, deklaracijos užpildymas yra mokesčio mokėtojo nenaudai. Jeigu kalbėtume apie individualią veiklą, tai didžioji dauguma gyventojų, pagal VMI statistiką, taiko 30 proc. būdą, bet VMI pasirinko, kad jie visi netaiko“, – sakė D. Čibirienė, kartu sutinkanti, jog VMI formos bėgant laikui tapo „draugiškesnės“.
D. Čibirienė pabrėžia, kad žmonės deklaracijas pildo ne nuolat.
„Gyventojai tas deklaracijas pildo vieną kartą per metus ir pas nieką nesusiformuoja įgūdžiai, kad „aš užpildžiau jau dvi deklaracijas, jau aš trečią mokėsiu pildyti.“ Daugeliui yra stresas. Reikėtų tos tokios gilesnės pagalbos“, – sako asociacijos vadovė.
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininko pavaduotojas Martynas Endrijaitis teigia, kad individualią veiklą vykdantys gyventojai savarankiškai renkasi, kokį išlaidų atskaitymo būdą jie pageidauja taikyti deklaruodami pajamas ir tai patys nurodo deklaravimo vedlyje. Instrukcijos, kaip tai padaryti, skelbiamos VMI internetinėje svetainėje.
„Jei gyventojas pageidauja iš gautų pajamų atimti faktiškai patirtas išlaidas, tai pajamų deklaracijoje jis įrašo išlaidų sumą. Jei leidžiamais atskaitymais pageidauja laikyti 30 proc. gautų individualios veiklos pajamų sumos, tai išlaidų sumos įvesti nereikia, užtenka tik pasirinkti šį būdą ir išlaidos bus atskaitytos automatiškai“, – komentuoja M. Endrijaitis.
Siekdama, kad gyventojams būtų dar paprasčiau deklaruoti pajamas, VMI parengė specialias instrukcijas. Taip pat informacija pateikiama inspekcijos svetainėje, sako pašnekovas.
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija kreipėsi ir į gyventojus, kurie pardavė vertybinių popierių: esą inspekcija į deklaracijas sudeda vertybinių popierių pardavimo pajamas su 12 kodu, kuris neleidžia prisitaikyti 500 Eur lengvatos. Neatlikus trynimų ir formos keitimų mokesčiai gali būti iki 75 Eur didesni.
„Jeigu jūs prekiaujate vertybiniais popieriais, kurie kotiruojami biržoje arba fondų vienetais, tai reiškia, kad šitų vertybinių popierių pajamos turėtų būti deklaruojamos 11 kodu ir joms turėtų būti taikoma 500 Eur lengvata per metus vienam gyventojui.
Tačiau šitos visos pajamos kažkodėl į visų gyventojų deklaracijas sukrenta 12 kodu. Mes pradžioje galvojome, kad čia bankai klysta, – nieko panašaus. Bankams tiesiog nėra jokios opcijos pasirinkti, ar tai 12-as, ar 11-as kodas“, – detalizuoja D. Čibirienė.
Anot jos, tiktai žinantis, ką daro asmuo, turės „drąsos ištrinti tai, kas įkelta, ir iš naujo susikelti viską 11 kodu“.
VMI viršininko pavaduotojas aiškina: kadangi duomenis VMI teikianti finansų įstaiga negali nustatyti, ar jos klientui lengvatos priklauso, ar ne (nes tai žino tik pats klientas), todėl visas pajamas iš vertybinių popierių pardavimo pateikia 12 kodu, o jei klientui lengvata priklauso ir jis apie tai žino, ją prisitaiko pateikdamas deklaraciją.
„Kasmet prieš pajamų deklaravimą mokesčius išskaičiuojantys bei tretieji asmenys VMI turi pateikti duomenis apie gyventojų pajamas ir išlaidas, įskaitant ir finansų įstaigų teikiamus duomenis apie parduotus vertybinius popierius, kurie sukeliami į preliminarias pajamų deklaracijas.
Tačiau dalį duomenų žino tik pats gyventojas, todėl visada rekomenduojame savarankiškai pasitikrinti, ar deklaracijoje pateikta visa ir teisinga informacija. Tai padaryti galima atsidarius deklaravimo pirmąjį langą ir pasirinkus „Peržiūrėti 2021 metų pažymos kortelę“, – sako M. Endrijaitis.
Jis pažymi, kad jeigu gyventojo pajamoms yra taikoma 500 Eur lengvata (11 pajamų rūšies kodas), tačiau nurodyta priešingai (12 pajamų rūšies kodas), gyventojas deklaravimo vedlyje gali ištrinti neteisingą įrašą ir jį pakeisti tiksliu.
D. Čibirienė sutinka, jog nieko dramatiško neįvyks, jeigu gyventojas deklaravo per dideles sumas, – ateityje deklaracijas galima taisyti. Tačiau dalis žmonių gali nė nepastebėti padarę klaidų.
„Jeigu per daug uždeklaravote tų apmokestinamųjų pajamų, reiškia, kad pamiršote susimažinti jas išlaidomis ar kitomis lengvatomis, – tai jūs galite per penkerių metų periodą tas deklaracijas patikslinti ir jeigu sumokėjote per daug mokesčių, tai Mokesčių inspekcija tą skirtumą jums sugrąžins.
Žinoma, grąžinimas bus neautomatinis, reikės Mokesčių inspekcijos paprašyti, bet prašymas sąlyginai paprastas, lyginant su deklaracijos pildymu“, – atkreipia dėmesį D. Čibirienė.
Anot jos, kalbant apie vertybinius popierius, būtų gerai, jeigu forma būtų patobulinta ir būtų leidžiama pasikeisti pajamų kodą.
„Nes gyventojui ištrinti visą eilutę ir iš naujo įrašyti, man kaip buhalteriui paprasta, bet gyventojui, manau, baisu“, – sakė ji.
Deklaruoti pajamas galima iki gegužės 2 dienos.
Asociacijos įrašas apie individualią veiklą:
Apie vertybinius popierius:
