Vyriausybė skaičiuoja, jog apie 5 tūkst. įmonių savo darbuotojams beveik pusę atlyginimo moka kompensacijomis, ir nutarė, kad tai reikia uždrausti.
„Tikslas, kad atlyginimas žmogui būtų atlyginimu“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Kompensacijų ilgainiui negalės gauti statybininkai, vilkikų ar viešojo keleivinio transporto vairuotojai bei kai kurios kitos grupės.
„Todėl, kad būtent tose grupėse yra daugiausiai tokių kompensacijų. Apie 91 tūkst. darbuotojų, kuriuos paliečia būtent tokios darbdavio skiriamos kompensacijos“, – teigia ministrė.
Profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė pastebi, kad per pastaruosius metus išaugo vadinamieji „lauko priedai“. Pasak jos, tai gera mintis apmokėti darbuotojams už neeilines darbo sąlygas, tačiau tuo imta piktnaudžiauti.
„Bet paskui darbdaviai labai įsigudrino, kad pradėjo tuos „lauko priedus“ mokėti visiems, net ofise sėdinčioms buhalterėms“, – teigia K. Krupavičienė.
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pastebi, kad įvairių sričių darbuotojams kompensacijomis išmokėta beveik 135 mln. Eur. Jos neapmokestinamos gyventojų pajamų ar „Sodros“ mokesčiais.
Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) atstovų teigimu, dėl to nukenčia ne tik valstybės biudžetas, bet ir darbuotojai.
„Sakykime, aš kreipiuosi į sveikatos priežiūros įstaigą, man suteikiamas nedarbingumas. Man ligos išmoka jau bus mažesnė, nes neskaičiuos nuo tos kompensacijos, kurią aš gavau. Ir mano lūkestis turbūt buvo, kad aš gausiu nuo visos sumos“, – teigia VDI specialistas Šarūnas Orlavičius.
K. Krupavičienė priduria, kad tokiu atveju darbuotojas gali likti išvis be garantijų.
„Ir jeigu tu tampi bedarbiu, tada ir nedarbo išmoka nuo tavo atlyginimo (priklauso). Daug dalykų skaičiuojasi tiek, kiek tu sumokėjai įmokų. Ir tada žmogus, aišku, pamato, kad tų įmokų nėra ir, neduok Dieve, kas nors atsitinka, kokia nelaimė, jeigu šeima netenka maitintojo jeigu, tai tada lieka be nieko“, – sako profesinės sąjungos vadovė.
Kompensacijos naikinamos nuo kitų metų vasaros, o kol kas bus nustatomas pereinamasis laikotarpis, nuo rudens sumažinant jų dydį.
Tačiau kai kurios verslo asociacijos tokiems pakeitimams nepritaria. Pasak LNK, jos mano, kad tai – Vyriausybės bandymas kamšyti „kiaurą“ biudžetą, tad pinigų siūlo paieškoti kitur.
„Reikėtų turbūt mobilizuoti statybų sektoriuje nelegaliai dirbančius. Ne bandyti ieškoti pas tuos, kurie ir taip moka mokesčius, o reikia žiūrėti, kaip ištraukti žmones, statybininkus iš šešėlio“, – įsitikinęs Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas.
Lietuvos keleivių vežimo asociacijos prezidentas Gintaras Nakutis tikina, kad darbo pobūdis priverčia autobusų vairuotojus mokėti įvairias kompensacijas.
„Autobusas (...) važiuoja iš Klaipėdos, kitą dieną grįžta, vėl iš Vilniaus važiuoja, pavyzdžiui, į Alytų (…) Tai kur jam tada pavalgyti? Tai žmogus pasiima dažniausiai iš namų, valgo, ten neturi galimybės normaliai pavalgyti, kavos išsivirti, pasišildyti to maisto neturi galimybių. Jau prisideda tam žmogui papildomos visokios sąnaudos, tai jos yra kompensuojamos“, – kalba G. Nakutis.
„Delfi“ primena, kad Vyriausybė šią savaitę pritarė Darbo kodekso pataisoms, kuriomis nuo 2023 metų birželio bus visai atsisakyta kompensacijų minėtoms darbuotojų grupėms. Nuo šių metų lapkričio sumažės bazinio darbo užmokesčio kompensacijos dydis nuo 50 iki 30 proc. Tam dar reikės Seimo pritarimo.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) skelbia, kad šiuo metu šių kompensacijų dydis negali viršyti 50 proc. bazinio darbo užmokesčio, jos mokamos, kai neapmokamos komandiruotės išlaidos.
Daugiausiai (53 proc.) kompensacijų išmokama statybų sektoriuje (beveik 43 tūkst. darbuotojų išmokėta 71 mln. eurų), antroje vietoje – transporto sektorius (16 proc.).
Čia galite pažiūrėti LNK video:
