Galėtų perimti sutartis
„Lietuvos maisto pramonės“ asociacijos valdybos pirmininkas ir UAB „Vikondos grupė“ generalinis direktorius Mindaugas Snarskis teigė, kad nors šiandien verslui yra daugybė sunkumų dėl brangstančių kaštų, šiuo metu iš prekybos išimtos rusiškos ir baltarusiškos prekes gamintojams atveria naujas galimybes.
„Kas susiję su dideliais pokyčiais, manau, kad trumpuoju laiku didelės naudos ir galimybių nesimato, bet jei žiūrėtume į priekį vidutiniu laikotarpiu, mūsų gamintojams atsiranda galimybių ne tik mūsų vidaus rinkoje, kuri yra pakankamai nedidelė, bet ir eksporto prasme.
Galima periminėti kontraktus, sutartis ir užpildyti tas lentynas ne tik Lietuvos prekybos tinkluose, bet ir pačioje Europoje. Reikia suprasti tik tai, kad jei bandytume pakeisti rusiškas ir baltarusiškas, ukrainietiškas prekes, dažnu atveju jų konkurencijos pranašumas buvo maža kaina“, – pastebėjo jis.
M. Snarskis teigė, kad šiuo metu didesnį pranašumą nei Lietuva lentynų užpildyme, jo manymu, turi Lenkija.
„Šiuo atveju eksporto prasme atsiranda galimybių ir mūsų gamintojams, bet, aišku, lenkai turės geresnę startinę poziciją konkuruoti. Bet kad lentynos, kuriose buvo kažkoks saldainis ar padažas, neliks tuščios, nėra nė kalbos“, – sakė jis.
Paklaustas, ar įmonės šiandien reaguodamos į mažėjančią konkurenciją planuoja naujų produktų gamybą ir spartesnį lentynų užpildymą, jis teigė, kad tokių yra.
„Yra atskirais produktais, kategorijomis... Mes, „Kėdainių konservų fabrikas“, kalbamės su didžiaisiais gamintojais mūsų kategorijoje ir toje pačioje Ukrainoje ir klausiame, kad ką mes galime padaryti, kadangi prarandamos lentynos.
Gal galime gaminti su jų prekiniu ženklu, o gal jie nori gaminti pas mus, diskusijų yra.
Visgi jos užtruks kiek ilgesnį laiką ir čia jau yra mėnesių klausimas, o trumpuoju laikotarpiu lentynas užima populiariausi tos pačios kategorijos segmentų produktai“, – sakė jis.
„Aš tiek iš įmonių grupės perspektyvos, tiek iš asociacijos pusės manau, kad mes, kaip Lietuvos gamintojai, turime tą galimybę ir kažkiek ta galimybė turėtų kompensuoti augančius kaštus. Turbūt dabar esminis elementas bus susitvarkyti su augančia kainodara, kaštais.
Man atrodo, kad didžioji dalis pardavimų, kurių dabar neliks, nueis į kitus populiariausius to paties segmento kategorijos produktus, o toliau, jeigu reikės adaptuoti kažkokią receptūrą, specifinį skonį, kuris galbūt buvo būdingas produktams, kurie buvo gaminti slaviškuose kraštuose, tam prireiks daugiau laiko, mėnesio ar dviejų, nes reikia išgryninti receptūras, užsakyti pakuotes“, – kalbėjo asociacijos vadovas.
Pasak jo, „Kėdainių konservų fabrikas“ taip pat pradėjo gaminti ukrainietiškus barščius, tačiau visas gautas pelnas nuo šios prekės bus skirtas organizacijai „Blue/Yellow“.
„Mūsų mintis yra padėti, bet štai jei kalbame apie eksporto rinkas, mes juos ten taip pat siūlysime ir manau, kad tai turėtų padėti mums ten atidaryti duris ir su kitais mūsų produktais“, – sakė jis.
Didžiausi šansai namų rinkoje – saviems
Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Rimas Varkulevičius taip pat tikino, kad lentynas, kuriose anksčiau gulėjo baltarusiški bei rusiški saldainiai ar sausainiai, yra užpildomos kitomis prekėmis.
„Manyčiau, kad jos galėtų atsirasti daugiau iš tokių valstybių, su kuriomis mes privalome palaikyti labai rimtus ekonominius santykius, tai Gruzija, Moldova.
Svarbiausi momentai, turbūt, laikas, kada jos atsiras ir kaip jos atitiks vartotojų poreikius, nes prie jų turi būti priprasta ir jos turi atitikti kokybės reikalavimus“ , – sakė jis.
Ne mažiau svarbu, kaip tikino, kad pirmi, kas galėtų pretenduoti į likusias laisvas vietas prekybos tinkluose, yra Lietuvos gamintojai.
„Namų rinka labai svarbi. Egzistuoja aksioma, kad jei prarandi namų rinką ir dirbi vien užsienyje, dažnai susiduri su didelėmis problemomis.
Lietuvoje yra eilė įmonių, kurios dirbo tik su Rusijos, Baltarusijos rinkomis, dabar jų tiesiog nėra, transporto nėra, atsiskaitymai negalimi. O jei turi vietinę rinką, namų, jau yra kitaip“, – kalbėjo R. Varkulevičius.
Jo teigimu, artimiausiu metu dalis įmonių rimtai svarstys apie savo asortimento išplėtimą ir sieks užsiimti kuo daugiau rinkos.
„Volfas Engelman“ pradės prekiauti degtine
Apie planus plėsti asortimentą pasakojo ir „Volfas Engelman“ vadovas Marius Horbačauskas. Kaip teigė, įmonė netrukus pradės prekiauti degtine.
„Sprendimą prekiauti degtine buvome priėmę anksčiau nei prasidėjo karas, bet dabar ši situacija dėl iš rinkos išimtų rusiškų ir baltarusiškų produktų mums padidina sėkmės galimybes“, – „Delfi“ sakė jis bei pridūrė, kad dabar lentynose susiklosčiusis situacija įmonę tik padrąsino plėsti asortimentą.
„Mums atsivėrė didesnės galimybės, nors tai ir nebuvo spontaniškas sprendimas. <…>
Pirkėjai, kurie buvo įpratę pirkti vienas prekes, dabar jų neradę turės proga pabandyti kitas. Šioje vietoje akivaizdu, kad tuščia vieta neliks. Tai – nauja galimybė mums“, – sakė jis.
Vadovas tikino, kad kol kas įmonė pati degtinės gamybos nesiims, ji bus gaminama kitos kompanijos.
„Pradžioje ją gamins kiti, bet ilgainiui žiūrėsime. Tai nėra sudėtingas procesas, nes degtinę pagaminti lengviau nei alų, bet kol yra pati pradžia, nesinori eiti su visiškai nauju produktu, kur dar nesame stprūs“, – teigė jis.
Prekyba, kaip tikino, naujomis prekėmis prasidės artimiausiu metu.
„Negaliu sakyti, kad ši situacija dėl prekių iš Rytų nepaspartino mūsų sprendimo.
Tačiau turiu pastebėti, kad Lietuvoje nemažai buvo ir pigaus alaus iš Baltarusijos. Dabar jis taip pat prapuolė, o mums tai reiškia, kad vietiniai gamintojai turės daugiau galimybių“, – sakė vadovas.
