Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) parlamentaras Valius Ąžuolas tvirtina, kad valdantieji apskritai vėluoja pateikdami antiinfliacinių priemonių paketą, tačiau jau pasiūlytų priemonių sąraše jis pasigenda priemonių, kurios paveiktų maisto produkcijos kainas.

„Turbūt viena iš pagrindinių bėdų, kad nėra jokių priemonių maisto kainų reguliavimui. Mes puikiai žinome, kad virš 90 proc. Europos Sąjungos (ES) valstybių taiko priemones maisto kainoms reguliuoti, ar tai būtų PVM sumažinimas ar kitos priemonės. Mes esame tarp tų trijų šalių, kurios to netaiko“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams kalbėjo V. Ąžuolas.

„Tikiuosi, kad atsiras tam tikri pasiūlymai ir Seimas pritars, kad būtų atsižvelgta ir į maisto kainų mažinimą“, – pridūrė „valstietis“.

G. Paluckas: Vyriausybė pasakojo apie du milijardus, dabar matome nepilną milijardą

Tuo metu Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas tikina, kad Vyriausybė teikdama antiinfliacinį planą kartu pristatė ir tas priemones, kurios ir taip jau būtų įgyvendinamos.

„Vyriausybė pasakojo apie du milijardus, dabar matome nepilną milijardą, tai akivaizdu, jog buvo šiek tiek ir manipuliuojama skaičiais, pateikiant ilgalaikę investicinę programą kaip antiinfliacinio skydo dalį, tai turbūt yra nesąžiningas veikimas“, – teigė G. Paluckas.

Seimo narys aiškino, kad socialdemokratai teiks siūlymus dėl NPD didinimo ir klausimo dėl mažesnio PVM tarifo maistui. Pasak jo, tam tikros kategorijos maisto kainos didėjo 30-40 proc. vien per pastaruosius 3-4 mėnesius.

„Mes registruosime siūlymą dėl NPD didinimo iki minimalios algos, tai leistų mažiausias pajamas padidinti 60-70 eurų, taip pat vėl grįžtame prie klausimo dėl mažesnio PVM tarifo maistui“, – sakė parlamentaras.

Politikas kritiškai vertino finansų ministrės Gintarės Skaistės pasisakymą, kad siūlymas tuo pat metu didinti išmokas ir mažinti mokesčius sukelia finansinę šizofreniją. Pasak jo, ministrei reikėtų pasižiūrėti į savo daržą.

„Pusantrų metų dirba mokesčių sistemos pertvarkos darbo grupė ir nėra pateikusi jokių apibendrintų pasiūlytų Seimui“, – atkirto G. Paluckas.

A. Butkevičius: reikia įvertinti, kokios yra ekonomikos galimybės didinti išlaidas

Kitos opozicinės politinės jėgos – Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ parlamentaras Algirdas Butkevičius atkreipia dėmesį ir į ilgalaikio biudžeto deficito grėsmę.

„Tai reiškia, kad mes išlaidas suplanavome, bet nesuplanavome infrastruktūrinių pajamų ilgalaikiame laikotarpyje. Minusas yra tai, kad su struktūriniu fiskaliniu deficitu elgiamės neatsakingai ir šią problemą nukeliame“, – teigė A. Butkevičius.

Ekspremjeras aiškino, kad kalbant apie viešųjų išlaidų planavimą, pirmiausia reikia įvertinti, kokios yra ekonomikos galimybės didinti išlaidas. Pasak jo, jeigu einamosios išlaidos didinamos prasilenkia su realiu ekonomikos augimu, o tai reiškia, kad skolinimosi poreikis gali tapti neišvengiamu.

„Nesiūlau naujų mokesčių įstatymų dabar priiminėti, bet siūlau kai kuriuos mokesčius pakeist, kaip pvz. NT mokesčio vertė yra per žema nustatyta. Taip pat, galime „suskaldyti“ GPM ir kalbėti apie kitus mokestinių įstatymų pakeitimus, nes dabar ši problema nukelta vėlesniam laikotarpiui, nors ją vis tiek turėsime spręsti“, – sakė A. Butkevičius.

ELTA primena, kad Vyriausybė ketvirtadienį Seimui planuoja pateikti patikslinto šių metų biudžeto projektą. Finansų ministerijos parengtame projekte tikslinamos biudžeto pajamos, kurios kartu su Europos Sąjungos ir kitomis tarptautinėmis lėšomis sudarys 15 114,5 mln. eurų, t. y. 5,1 proc., arba 733,6 mln. eurų daugiau nei šiuo metu galiojančiame biudžete.

Įstatymo projektu taip pat tikslinami asignavimai, kurie sudarys 17 492,1 mln. eurų, arba 5,2 proc. (836,9 mln. eurų) daugiau nei šiuo metu patvirtintame 2022 metų valstybės biudžeto plane. Lyginant su patvirtintu 2022 metų valstybės biudžeto planu, asignavimai viršija pajamas 130 mln. eurų daugiau.

Patobulintame 2022 m. valstybės biudžeto projekte numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas 2022 metais sudarys 4,9 procento bendrojo vidaus produkto (BVP).

Tikslinamame šių metų biudžeto projekte numatoma 976 mln. eurų skirti infliacijos padarinių sušvelninimui ir energetinės nepriklausomybės stiprinimui. Humanitarei pagalbai nuo Rusijos karo bėgantiems ukrainiečiams iš viso siūloma skirti 370 mln. eurų. Saugumui ir kritinės infrastruktūros palaikymui numatyta dar 158,3 mln. eurų.