Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Slaugos klinikos vadovė Aurelija Blaževičienė paaiškina, kad slauga yra Europos Sąjungos direktyva reglamentuojama profesija, tad atvykusiųjų ne iš Europos Sąjungos šalių įsiliejimas nėra toks paprastas.
„Tačiau, atvykę slaugytojai, pateikę savo licenciją ir gavę tos licencijos pripažinimą, tikrai galės praktikuotis kaip bendrosios praktikos slaugytojai pagal savo įgytą kvalifikaciją savo šalyje“, – kalbėjo profesorė.
Anot jos, pereinamuoju laikotarpiu tokiems žmonėms galima pasiūlyti slaugytojo padėjėjo darbą įvairiose sveikatos priežiūros įstaigose.
„Ir man smagu pasidžiaugti, kad jau pirmąsias, gerąsias patirtis šioje srityje turime, tai Lietuvos sveikatos mokslų universitetinėje ligoninėje šiuo metu dirba 12 pagalbinių darbuotojų, Lietuvos sveikatos mokslų Kauno ligoninėje dirba viena slaugytojo padėjėja operacinėje“, – kalbėjo A. Blaževičienė.
Ji patikino, kad besikreipiantieji integruojami pakankamai sparčiai. Ir jeigu įprastai licencijos pratęsimas ar atsinaujinimas užtruktų iki mėnesio, dabar tai stengiamasi padaryti kur kas greičiau.
„Mes gana sparčiai jau ir dabar integravome tuos, kurie kreipėsi. Aišku, jie negali dirbti bendros praktikos slaugytojais, kol nebus pripažintas licencijos galiojimas.
Bet, manau, Akreditavimo tarnyba tikrai tą procesą greitina ir jeigu įprastai užtruktų iki mėnesio (...), aišku, turėtų pati Akreditavimo tarnyba atsakyti, – bet manau, kad per savaitę ar dvi šie procesai turėtų būti išspręsti“, – sako A. Blaževičienė.
Ji pridūrė, kad be licencijų ir diplomų pripažinimo dar išlieka ir kalbos barjeras. Šiuo atveju gelbėja tai, kad vyresnis sveikatos priežiūros įstaigų personalas moka rusų kalbą.
„Kalbėjau su personalu, kuriame yra integravusis viena atvykusi moteris iš Ukrainos, tai buvo baimių ypač dėl kalbos barjero, bet po pirmo bendravimo viskas stojo į savo vietas.
Daugiau, ko gero, būtų baimių, jeigu reikėtų bendrauti su jaunais pacientais, kurie moka pas mus tik anglų kalbą ir negalėtų susikalbėti su vidurinės kartos slaugytojais, atvykusiais iš Ukrainos, rusų kalba“, – sakė LSMU Slaugos klinikos vadovė.
A. Blaževičienė vis dėlto teigia, kad ir šioms problemoms ieškoma sprendimų. Universitete studijuoja daug užsienio studentų, yra mentorių, kurie padeda studentas atlikti klinikines praktikas ir komunikuoti su pacientais.
„Stengiamės sujungti užsienietį studentą su lietuviu studentu ir vėlgi surandami tie atskaitos taškai, kalbant apie kalbinius barjerus“, – aiškino pašnekovė.
Ji įsitikinusi, kad kiekvienoje šalyje kvalifikuotas žmogus yra laukiamas sveikatos priežiūros sistemoje, nes prisidėtų prie slaugytojų trūkumo krizės sprendimo ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje.
„Žinoma, tai palengvintų slaugytojų darbo krūvius. Prisidėtų prie profesinio perdegimo mažinimo, nes dėl didelių krūvių, dėl įtampos mes turime to profesinio perdegimo pasekmes. Tai neabejotinai ne tik Lietuva džiaugtųsi naujomis kvalifikuoto darbo rankomis bet ir kitos Europos šalys“, – kalbėjo A. Blaževičienė.
Ji pakomentavo ir galimybę tęsti studijas atvykusiems iš Ukrainos.
„Vienareikšmiškai, čia vėlgi turime gerųjų pavyzdžių, nes turime tęstines studijas, tokią programą seniau baigusioms Lietuvos slaugytojoms. Organizuojame studijas anglų kalba. Mūsų komanda gali organizuoti studijas ir rusų kalba, jeigu mes kalbėtume apie kalbinį barjerą“, – sakė A. Blaževičienė.
Čia galite pažiūrėti LNK video:
