Kovai su infliacija ir energetinei nepriklausomybei stiprinti projekte suplanuota skirti 973 mln. Eur, humanitarinei pagalbai ukrainiečiams siūloma skirti 370 mln. Eur. Geležinkelių infrastruktūrai numatoma 155 mln. Eur, taip pat skiriama lėšų NATO viršūnių susitikimui ir kitoms reikmėms.
Biudžeto svarstymai numatyti balandžio 28 dieną ir gegužės 10 dieną, o priėmimas – gegužės 17 dieną.
„Jeigu situacija keisis ir bus platesnis sankcijų ratas, kuris atsilieps ne tik Rusijos, bet ir Europos Sąjungos, ir Lietuvos ekonomikai, jeigu karinė situacija (Ukrainoje) užsitęs ilgiau ir bus drastiškesnė, tų variantų gali būti daug ir tikrai neatmetu galimybės, kad gali reikėti grįžti su papildomu biudžeto patikslinimu, jeigu toks poreikis bus“, – sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Liberalas Eugenijus Gentvilas, vienas iš nedaugelio valdančiųjų, pasisakiusių per pristatymą, paprašė prognozuoti, ar gali šiemet dar tekti grįžti prie biudžeto tikslinimo, nes šiais metais tai jau yra antrasis patikslinamas (pirmasis buvo dėl gynybos finansavimo).
Priekaištavo dėl vėlavimo, klausė dėl elektros tiekėjų
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Algirdas Butkevičius mano, kad įstatymo projektas pateiktas pavėluotai, bet „geriau vėliau negu niekada“. Jis išreiškė nerimą dėl struktūrinio fiskalinio deficito.
Ministrė teigia, kad priemonės nėra pavėluotos, rudenį Vyriausybė jau ėmėsi sprendimų dėl energijos kainų šuolio rinkose.
„Norėčiau nesutikti, kad sprendimai vėluojantys. (...) Rudenį buvo formuojamas valstybės biudžetas ir jame Vyriausybė numatė per 1 mlrd. Eur papildomų pajamų žmonėms į rankas ir man atrodo, tie sprendimai tuo metu buvo padaryti tokie, kokie reikalingi tai dienai. Ir taip pat buvo pasiūlyti du energijos kainų stabilizavimo paketai, kurie buvo reikalingi su tomis ekonominėmis projekcijomis, kurias turėjome tą dieną.
Viską tikrai pakeitė karinė situacija. Matome, kad šiandien projekcijos ženkliai pasikeitusios būtent dėl Rusijos invazijos į Ukrainą“, – kalbėjo G. Skaistė.
Lietuvos regionų frakcijai atstovaujantis Remigijus Žemaitaitis ir Darbo partijos frakcijos narys Artūras Skardžius domėjosi, kaip bus suvaldytas elektros kainų augimas, turint omenyje ir tiekimo rinkos liberalizavimą. A. Skardžius teigė, kad dėl nepriklausomų elektros tiekėjų kainų „stogas važiuoja“.
„Cinizmo šitai Vyriausybei netrūksta. (...) Jūs pasakėte, kad kompensuosite elektros energiją. Įsivaizduokite, kad Gintarė ir Žemaitaitis įkūrė nepriklausomo elektros tiekimo įmonę. Mes sakome, kad dabar elektrą parduosime už 55 centus, kai tuo momentu reali jos kaina yra 20 (centų). Jūs kompensuojate nuo 25 centų“, – klausė R. Žemaitaitis.
„Tai kaip jūs suvaldysite šitą banditizmą arba mėginimą „žulikavoti“? Nes aš dabar, kad biudžete ir jūsų teikiamame projekte būtų numatyti saugikliai“?, – teiravosi parlamentaras.
„Kalbant apie energetikos kainas ir rinkos liberalizavimą, apie nepriklausomos elektros tiekėjus, vis dėlto tai yra konkurencinė rinka ir žmonės gali pasirinkti vieną ar kitą tiekėją (...), o subsidija visiems vienoda ir jos dydis visiems vienodas. (...). Todėl manau, kad saugikliai šioje situacijoje sudėti, tačiau konkrečios schemos taip pat dar bus diskutuojamos ir rengiamos, kadangi planuojama rengti ir Energetikos įstatymo pakeitimą dėl šių subsidinių schemų “, – sakė G. Skaistė.
Parlamentaras Algirdas Sysas iš Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos teigia, kad pasiūlymuose „žongliruojama skaičiais“.
„Iš kokių šaltinių visi šitie procesai vyks? Tai jūs paminėjote valstybės biudžetą, „Sodrą“, finansines priemones, ES paramą ir skolą“, – klausė Seimo narys.
Ministrė paaiškino, kad nederėtų painioti daugiau kaip 2 mlrd. Eur vertės antiinfliacinio paketo ir dabartinio biudžeto projekto skaičių.
„(Antiinfliaciniame pakete) numatyta, kad 1 mlrd. Eur yra nacionalinio biudžeto lėšos. Europinių investicijų lėšos yra apie 780 mln. Eur, taip pat finansinių priemonių lėšos – 400 mln. Eur. „Sodros“ biudžeto lėšos – 54 mln. Eur. Tačiau atnaujinant valstybės biudžetą dedamųjų yra gerokai daugiau (...), todėl skaičiai, kurie, galų gale, nugula į biudžetą, yra kitokie ir tai yra normalu“, – sakė G. Skaistė.
A. Syso frakcijos kolegė Rasa Budbergytė sako, kad ministrė „skleidžia miglą“ ir teiravosi, kas nutiks perkamajai galiai kitų sluoksnių žmonių, ne tik vargingiausiai gyvenančių.
„Labai įgudusiai skleidžiate miglą manipuliuodami tais skaičiais (...) Visą laiką, ministre, jūs pabrėžiate, kad jų perkamoji galia nekis ir bus sulig infliacija – tų pažeidžiamiausių sluoksnių. Sakykite, kaip bus su perkamąja galia kitų sluoksnių žmonių, ar jie įstengs iš tiesų nupirkti maisto produktus, kad neliktų labai badaujantys“, – klausė R. Budbergytė.
Ministrė teigė, kad sprendimai siūlomi pirmiausia tiems, kurie gyvena sunkiausiai.
„Prognozuojamas vidutinio darbo užmokesčio augimas Lietuvoje yra 9 proc. Prognozuojama vidutinė metinė infliacija – 9,8 proc. Šie dydžiai beveik vienodi (...). Todėl sprendimai buvo pasiūlyti žmonėms, kurie gauna mažesnį darbo užmokestį“, – sakė G. Skaistė.
Konservatorius Edmundas Pupinis siūlo pritarti biudžeto pakeitimams ir „netrukdyti Vyriausybei dirbti“.
„Logiškas pakeitimas, turi būti reakcija į infliacijos sąlygas, į situaciją (...) dėl karo padėties. Manyčiau, kad vis dėlto šiandieną tikrai turime pritarti, nes kitos išeities neturime", – sakė E. Pupinis.
Antiinfliacinės priemonės
Ministrė G. Skaistė sako, kad pakeitimai biudžete inicijuoti atsižvelgiant į pasikeitusią ekonominę situaciją dėl žaliavų kainų rinkose ir dėl Rusijos invazijos į Ukrainą.
Jos teigimu, nesiimant priemonių energetikos srityje, elektra ir dujos gyventojams brangtų 2-2,5 karto. Siekiama, kad kainų augimas nuo liepos 1 dienos būtų apie 40 proc., o likusią dalį subsidijuoti iš biudžeto.
„Energijos, pirmiausiai dujų kainos, tarptautinėse rinkose nusistovėjo itin aukšto lygio ir gerokai, keletą kartų, didesnės negu buvo praėjusių metų pradžioje ir matyti, kad tos tendencijos iš ateities sandorių dar išsilaikys bent metus ar pusantrų. (...) Šis sprendimas yra tikrai labai brangus, tačiau nieko nedarant, akivaizdu, kad poveikis žmonių biudžetui būtų itin sudėtingas“, – Seimo salėje pristatydama patikslintą biudžetą kalbėjo G. Skaistė.
Infliacijos augimas matomas paslaugų ir prekių kainose, todėl reikalingi sprendimai, kad amortizuotų ir šį augimą.
„Siūlomi sprendimai, kurie nukreipti į mažesnes pajamas gaunančius asmenis, pirmiausia senatvės pensininkus, neįgaliuosius, šeimas, auginančias vaikus, taip pat į žmones, kurie uždirba iki vieno vidutinio darbo užmokesčio ir taip pat kurie gauna tam tikras pašalpas ar išmokas. Siūlomas sprendimas – senatvės pensijų papildomas indeksavimas 5 proc., priminsiu, kad nuo metų pradžios pensijos jau buvo indeksuotos daugiau kaip 10 proc.“, – teigia G. Skaistė.
Vyriausybė balandžio pradžioje pristatė 2,26 mlrd. Eur vertės antiinfliacinį paketą. Kadangi dalis jo finansuojama nacionalinėmis lėšomis, šios priemonės įvertintos biudžeto tikslinimo projekte.
Taigi, Vyriausybė numatė 5 proc. didinti senatvės pensijas, tam skiriant 106,3 mln. Eur. Šis sprendimas reikš vidutiniškai 24 Eur per mėnesį papildomą pensijų didėjimą, būtinąjį stažą turintiems senjorams. Atitinkamai, dėl anksčiau priimtų ir šiame biudžeto pakeitime numatytų sprendimų, palyginti su praėjusių metų sausiu, pensijos vidutiniškai paaugtų 69 Eur.
Didesnėms socialinėms išmokoms ir šildymo kompensacijoms numatyti dar 30,3 mln. Eur, kurie leis praplėsti šildymo kompensacijas gaunančiųjų aprėptį. Numatyta didinti šalpos ir valstybines pensijas bei išmokas vaikams, tam skiriant 75,7 mln. Eur. Iš viso žmonių pajamų didinimui Vyriausybės plane numatyta 315,3 mln. Eur.
Ministrų kabinetas taip pat siūlo kompensuoti žmonėms dalį dujų ir elektros kainų, tam skiriant 570 mln. Eur.
Išaugus energijos prekių kainoms, pagal Europos Sąjungos karo komunikatą, verslui paremti numatoma 120 mln. Eur ir taip pat papildoma tikslinė 9,3 mln. Eur pagalba nukentėjusiam žemės ūkio sektoriui prie ES skiriamų 7,3 mln. Eur.
Pagalba karo pabėgėliams
Humanitarei pagalbai nuo karo Ukrainoje bėgantiems ukrainiečiams iš viso siūloma skirti 370 mln. Eur, iš jų išmokoms vaikams, socialinėms pašalpoms, vienkartinėms įsikūrimo išmokoms, kompensacijoms, maisto paketams, kortelėms numatyti 292 mln. Eur, ukrainiečių vaikų ir studentų švietimui – 46 mln. Eur, sveikatos priežiūrai ir vakcinoms, žmonių perkėlimui – 17 mln. Eur, o savivaldybėms ukrainiečių priėmimui – 15 mln. Eur, skelbia Finansų ministerija.
„Socialinei paramai, tai reiškia, išmokoms vaikams, socialinei pašalpai, vienkartinėms įsikūrimo išmokoms, kompensacijoms, maisto paketams ir kortelėms, maksimali suma, kurią planuojama skirti – tai yra, pagal scenarijų, jeigu Lietuvoje atvyktų 70 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos, šiuo metu jų yra 45 tūkst. – maksimali suma iki metų pabaigos sudarytų 292 mln. Eur.
Dalis šių lėšų numatyta kaip asignavimai Vyriausybės rezerve, dalis kaip teisė skolintis, jeigu tokios sumos prireiktų. Kadangi šiandien pasakyti, kiek konkrečiai reikės lėšų iki metų pabaigos, yra pakankamai sudėtinga“, – kalbėjo G. Skaistė.
Svarbios infrastruktūros palaikymas
Prisitaikant prie dėl tarptautinių sankcijų pasikeitusios ekonominės situacijos, numatomos papildomos lėšos Lietuvos kritinės infrastruktūros išlaikymui ir saugumui.
Geležinkelių elektrifikavimo projektų bendram finansavimui suplanuota skirti 72 mln. Eur, kitai geležinkelių infrastruktūrai palaikyti – 83 mln. Eur. NATO viršūnių susitikimo 2023 metais Lietuvoje infrastruktūrai planuojami 1,4 mln. Eur, o tarptautinių sankcijų įgyvendinimui pagal Lietuvai priskirtas veiklos sritis – 1,9 mln. Eur skiriami Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT).
Deficitas ir skola
Finansų ministerijos parengtame projekte tikslinamos biudžeto pajamos, kurios kartu su Europos Sąjungos ir kitomis tarptautinėmis lėšomis sudarys apie 15,115 mlrd. Eur, tai yra, 5,1 proc. arba 733,6 mln. Eur daugiau nei šiuo metu galiojančiame biudžete.
Taip pat tikslinami asignavimai, kurie sieks 17,492 mlrd. Eur arba 5,2 proc. (863,9 mln. Eur) daugiau nei šiuo metu patvirtiname 2022 metų valstybės biudžeto plane.
Palyginti su patvirtintu 2022 metų valstybės biudžeto planu asignavimai viršija pajamas 130 mln. Eur daugiau.
Pajamos iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) didinamos 440,9 mln. Eur, pelno mokesčio – 172,3 mln. Eur, gyventojų pajamų mokesčio – 119,7 mln. Eur, materialiojo ir nematerialiojo turto realizavimo pajamos didinamos 52,8 mln. Eur. Loterijų ir lošimų mokesčio pajamos didinamos 2 mln. Eur, o pajamos iš dividendų ir valstybės įmonių pelno įmokų didinamos – 1,9 mln. Eur.
Bendros nacionalinės biudžeto pajamos yra atnaujinamos pagal naują ekonominės raidos scenarijų. Pasak ministrės, dabartinis biudžetas rengtas remiantis rugsėjo mėnesio scenarijumi.
„Nuo to laiko tiek ir faktas, kuris įvyko 2021 metais, buvo akivaizdžiai geresnis, nei prognozuota, tiek ir šių metų situacija atrodo geriau, negu tuo metu buvo galima numanyti, todėl valstybės biudžetas gaus daugiau 733,6 mln. Eur pajamų, tačiau noriu priminti, kad dalis šių papildomų lėšų jau yra išdalinta kitu Seimo priimtu sprendimu, tai yra, numatant apie 300 mln. Eur papildomai krašto apsaugai skiriamai finansavimui“, – sakė G. Skaistė.
„Sodros“ biudžeto pajamos, palyginti su patvirtintu biudžetu, auga beveik 146 mln. Eur, iki 5,982 mlrd. Eur, o išlaidos didėja apie 115 mln. Eur iki 5,648 mlrd. Eur.
Savivaldybių biudžetų pajamos didėja 90 mln. Eur iki 4,454 mlrd. Eur, o išlaidos didėja 98 mln. Eur iki 4,507 mlrd. Eur.
Patobulintame projekte numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas 2022 metais sudarys -4,9 proc. BVP (patvirtintame biudžete siekia minus 3,3 proc. BVP).
Valdžios sektoriaus skola turėtų sumažėti nuo 44,8 proc. iki 43,3 proc. BVP. Finansų ministrė G. Skaistė komentavo, stebimas santykinis skolos mažėjimas paaiškinamas tuo, jog keičiasi BVP projekcijos: jos didesnės nei prognozuota rengiant biudžeto projektą remiantis praėjusių metų rugsėjo mėnesio duomenimis. Tad nominali valdžios sektoriaus skola vis dėlto bus didesnė.