Energijos importo diversifikavimas tapo opiu klausimu visai Europos Sąjungai, kai Rusija vasario 24 dieną įsiveržė į Ukrainą.
2021 metais rusiškos anglys sudarė 45 proc. į ES importuojamų anglių. Blokas iš Rusijos taip pat gavo 25 proc. importuojamos naftos ir maždaug 45 proc. importuojamų gamtinių dujų.
Angliavandeniliai yra svarbiausios Rusijos eksporto prekės, o ES yra didžiausia jų vartotoja.
Rytiniame bloko flange Čekija ir Slovakija pažadėjo iki minimumo sumažinti savo energetinę priklausomybę – keturis dešimtmečius trukusio komunistų valdymo regione palikimą.
Tačiau Vengrija, kurios ministras pirmininkas Viktoras Orbanas šį mėnesį buvo perrinktas ketvirtai kadencijai iš eilės, laikosi atsargesnės pozicijos.
„Turime vieną aiškią raudoną liniją – Vengrijos energetinį saugumą“, – sakė užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto (Pėteris Sijartas) po pilyje įvykusio susitikimo su kolegomis iš Austrijos, Čekijos, Slovakijos ir Slovėnijos.
V. Orbano partijai „Fidesz“ priklausantis P. Szijjarto sakė, kad Vengrija nuo Rusijos invazijos pradžios parėmė visus ES sankcijų paketus, bet „negali pasirašyti“ sankcijų naftai ar dujoms.
„Praeityje daug dirbome dėl diversifikavimo, ateityje taip pat dirbsime dėl diversifikavimo, bet visuomet užtikrinsime saugų energijos tiekimą Vengrijai“, – reporteriams sakė jis.
Slovakijos užsienio reikalų ministras Ivanas Korčokas sakė, kad jo šalis yra pasirengusi atsisakyti rusiškos naftos ir dujų, bet pabrėžė, kad tam prireiks laiko.
„Norime nuo to atsiskirti... Vis dėlto realybė tokia, kad negalime to padaryti per naktį“, – sakė jis.
Čekijos užsienio reikalų ministras Janas Lipavsky pažadėjo spartinti debatus, kai jo šalis liepą pusmečiui perims pirmininkavimą blokui, nes „privalu iki minimumo sumažinti Rusijos pajamas iš prekybos su ES“.
Regiono ekonominė galiūnė Lenkija, kuri minimame susitikime nedalyvavo, tikisi rusiškų gamtinių dujų atsisakyti iki kitų metų, be to, sieks atsisakyti ir rusiškos naftos.