Apie mokestines aktualijas „Delfi“ kalbėjosi su Biudžeto ir finansų komiteto pirmininku Mykolu Majausku.
– Neseniai Vyriausybė pasiūlė, kaip kovoti su augančia infliacija ir numatė antiinfliacinį paketą. Kiek, jūsų nuomone, tai realiai padės sumažinti gyventojų išlaidų augimą ir amortizuoti didėjančias kainas?
– Į infliaciją ir priemones reikia žiūrėti metodiškai. Dalis priemonių skirtos infliaciją mažinti, dalis – mažinti jos padarinius.
Kalbant apie kainų mažinimą ir valdymą, iš esmės tai – kainų reguliavimo politika ir ji yra efektyviausia tokiose srityse, kur kainos yra reguliuojamos, pavyzdžiui, elektros, dujų, centrinio šildymo kainos. Tada galima fiksuoti kainas, mažinti mokesčius ir nauda atitenka vartotojui. <...>
Kokios yra kainų mažinimo priemonės ten, kur rinka yra nereguliuojama, tai yra kuro ir maisto kainos. Jeigu sumažintume PVM kurui ar maistui, didžiąją dalį to pasiimtų prekybininkai. <...>
Kalbant apie nereguliuojamų sričių mokesčių mažinimą manau, kad vietos tam yra, tačiau mes turime ribotus finansinius resursus ir turime rinktis. Tarkime, 400 mln. Eur kainuotų PVM sumažinimas maisto produktams, tačiau mažiausiai pusę to pasiimtų prekybininkai ir reali to nauda daugiausia būtų apie 200 mln.
Tuo pačiu maisto produktus pirktų ne tik tie, kurie infliacijos buvo paliesti skaudžiausiai, bet ir tie, kurie gauna vidutines ir dideles pajamas. Tai nebūtų taikliausia priemonė.
Aš manau, kad daug taiklesnė priemonė yra NPD didinimas. Tu jį padidini – naudą gauna žmogus <...>.
Prieš Vyriausybei siūlant, mano siūlymai buvo dėl NPD didinimo, dėl kainų fiksavimo (energetikos-red.), socialinių išmokų didinimo ir dėl kompensavimo už energetinius išteklius, tai yra komunalinių sąskaitų kompensavimo, ką jau Lietuvoje ir turime.
– Kaip manote, ar ne per mažai dėmesio minėtame pakete skirta vidurinei klasei? NPD, šiuo atveju, jų pajamų nekeis ir jos nedidės. Ar nereikėjo čia kitokių priemonių, kurios paliestų platesnį ratą žmonių?
– Vidurinei klasei NPD didinimas naudos neduos.
Aš manau, kad pagrindinė užduotis esamu metu yra užtikrinti, kad nedidėtų socialinė atskirtis, nes didžiausia rizika ir žala augant infliacijai yra mažiausias pajamas gaunantiems. Jie nukenčia labiausiai, todėl čia ir turi būti skiriamas pagrindinis dėmesys. <...>
Mano pagrindinis rūpestis dėl antiinfliacinio plano yra tai, ką kalba Valstybės kontrolė, kad mes ilgainiui turime subalansuoti biudžeto pajamas ir išlaidas ir dabar pagal naujausią biudžeto projektą jo deficitas auga 4,9 proc. Tai jau yra iššūkis, kuriam turėsime ieškoti sprendimų. <...>
– Opozicija sako, kad didinant išlaidas biudžete reikia galvoti ir apie mokesčių pokyčius – omenyje turima dabar Vyriausybės atidėliojama mokesčių reforma.
Kaip manote, ar laikas šiame infliacijos ir karo burbule dabar imtis mokestinių pakeitimų?
– Aš manau, kad yra suprantamas Finansų ministerijos sprendimas diskusiją dėl tam tikrų mokesčių pakeitimų atidėti. Nematau tam konstruktyvios erdvės ir poreikio diskutuoti apie akcizų didinimą, ką Vyriausybė buvo pateikusi, apie visuotinį NT mokesčio įvedimą, apie visuotinį automobilių mokesčio įvedimą. Nemanau, kad tam dabar yra tinkamas laikas.
Tačiau manau, kad tikrai reikia nesudėti ginklų dėl pajamų nelygybės mažinimo ir čia turime įsisenėjusias gyvulių ūkio problemas individualioje veikloje, kai advokatai, notarai, antstoliai gauna milijonines pajamas ir sumoka reikšmingai mažesnius mokesčius nei moka gydytojas, policininkas ar mokytojas. Aš čia matau didelę neteisybę ir manau, kad tas problemas turime spręsti neatidėliotinai.
Matyčiau poreikį nieko nelaukiant peržiūrėti individualios veiklos reguliavimą taip, kad tai paliestų maždaug apie 2 tūkst. asmenų, dirbančių pagal individualią veiklą, kurie gauna aukštas pajamas. Iš tų dviejų tūkstančių didžioji dalis yra notarai, advokatai ir antstoliai.
– Bet ar tada nebūtų taip, kad kažkam, štai, metame pagalbą dėl infliacijos, o kitiems, kita ranka – keliame mokesčius?
– Nemanau, kad šiuos du dalykus reikia sieti.
Manau, kad yra neteisinga, kai daug uždirbantis advokatas, notaras, kuris gauna valstybės užsakymus, turi valstybės deleguotą funkciją, turi apribotą konkurenciją, kiekvienais metais uždirba šimtus tūkstančių pajamų jau po atskaitymų ir sumoka daug mažesnius mokesčius nei mokytojas. Manau, kad tai reikia tvarkyti nedelsiant.
Šalia individualios veiklos reikia tvarkyti ir NT mokesčio sistemą taip, kad pajamos keliautų į savivaldybių biudžetus, nes dabar jos keliauja į centrinį biudžetą. Beveik visame Vakarų pasaulyje NT pajamos keliauja į savivaldos biudžetą, nes savivaldybė tvarko infrastruktūrą, tokiu būdu didina NT kainas, surenka mokesčius ir tada vėl turi daugiau pinigų tvarkyti infrastruktūrą. Taip reikėtų daryti ir Lietuvoje.
Dar vienas dalykas, kurį reikėtų tvarkyti, tai NT kainos šiuo metu indeksuojamos kas 5 m. Man atrodo, kad tą indeksavimą reikia daryti dažnesnį, nes puikiai suprantame, kad kas penkis metus nustatoma turto vertė niekaip neatitinka rinkos vertės.
Ir paskutinis dalykas – investicinė sąskaita. Mes su Finansų ministerija jau daugiau nei metus laiko diskutuojame Biudžeto ir finansų komitete ir vis prašome pateikti įstatymų projektus. Investicinė sąskaita egzistuoja daugelyje Europos šalių, žmonės yra skatinami investuoti ir iš uždirbtų pinigų, dažniausiai, tai nėra didelės sumos, jokie mokesčiai nėra imami tol, kol pinigai nėra išsiimami iš sąskaitos arba kol tau nesueina pensinis amžius.
Tai trys dalykai, kuriuos reikėtų padaryti nelaukiant karo pabaigos.
– O kaip vertintumėte, jei šiuo metu prasidėtų diskusijos dėl automobilių arba visuotinio NT mokesčio įvedimo? Pritartumėte?
– Ne kartą esu pabrėžęs, kad net pati diskusija dėl visuotinių mokesčių būtų žalinga, todėl nematau vietos apie tai šiuo metu diskutuoti.
– Opozicija kalba apie problemas dėl biudžeto balanso. Naujų mokesčių neįvedama, iš kur surinksime pajamas?
– Individualios veiklos sutvarkymas yra labai svarbus elementas ir jis duotų papildomų pajamų. Žinoma, tai nebūtų šimtamilijoninės pajamos, bet tam tikrais atvejais jas galėtume skaičiuoti dešimtimis milijonų papildomą biudžetą.
Biudžeto ir finansų komitetas savo iniciatyva jau praeitais metais priėmė sudėtingus, bet reikalingus sprendimus papildomai apmokestinant bankus taip, kad nuo ateinančių metų jiems mokesčiai nemažėtų, taip pat papildomai apmokestino kazino, lošimo automatus ir loterijas. Tai buvo pakankamai sudėtingi sprendimai ir patyrėme didelį spaudimą, bet sprendimus priimti pavyko.
Bet aš manau, kad artimiausiu metu norėtųsi imtis individualios veiklos ir būtų gerai, kad nelauktume karo pabaigos.
– Kadangi karas Ukrainoje keičia ekonomiką, kaip manote, ar mokesčių reformoje dar gali atsirasti esminių pokyčių, naujų mokesčių?
– Finansų ministerija kol kas niekam nėra pateikusi projektų, tad kalbėti apie konkrečius planus negaliu.
Galiu pakartoti tik tai, kad mes neišvengiamai turėsime subalansuoti valstybės biudžetą, tai padės padaryti auganti ekonomika ir augančios pajamos, bet struktūrinis deficitas, tai deficitas, kuris egzistuoja, jeigu mes nuimtume ciklines pajamas, ekonominio prieaugio, jis išlieka ir norint jį sutvarkyti, mes iš esmės turime užtikrinti esmines mokestines reformas ir čia, sakyčiau, bent jau tas kelias dedamąsias – individualios veiklos sutvarkymą, NT mokesčio sutvarkymą, investicinės sąskaitos pertvarkymą.
