„Delfi“ pašnekovai pasidalijo įžvalgomis, ką valstybė turėtų akcentuoti kaip savo stipriąsias puses ir kokių naujų nišų galėtų ieškoti. Vis dėlto ne visi jie siūlo imtis ekonomikos kurso peržiūros.
Stebi investicinį klimatą
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius Dalius Misiūnas sako, jog pokyčių dėl karo neišvengiamai bus. Pavyzdžiui, Lietuvos investuotojai daugiausia koncentravosi į Lietuvą, dalis – į Baltijos šalis. Dabar padėtis pasikeis ir jų investicinių portfelių geografija išsiplės.
„Visi investuotojai galvos apie tai daugiau negu iki karo, tai natūralu. Viena kategorija yra mūsų lietuviai investuotojai, kurie iki šiol nelabai stipriai diversifikuodavo savo investicijas, tai jie tikrai pradėjo galvoti apie diversifikaciją ir kažkiek atitrauks savo investicijų iš Lietuvos“, – „Delfi“ sakė D. Misiūnas.
Jis atskirai paminėjo esamų investuotojų grupę, kurie gali kvestionuoti savo tolesnę plėtrą, tačiau rektorius neprognozuoja, „kad jie pultų dėl kažkokių priežasčių bėgti“.
„Ir trečioji kategorija yra nauji investuotojai, kur turbūt daugiausiai neaiškumų. Nes čia jau gerai nepažįstant vietos rinkos gali įsijungti toks šabloninis vertinimas pagal check list'ą (sąrašą), kad atsiranda tokių grėsmių, kurios gal anksčiau švelniau būdavo vertinamos, dabar jos gal stipriau bus vertinamos“, – sakė D. Misiūnas.
Vis dėlto, anot jo, bent jau pirmasis karo mėnuo parodė, kad tarptautinių investuotojų požiūris radikaliai nepasikeitė.
„Šiek tiek visi įsitempė, kas yra natūralu, bet dar nematome, kad kažkas pultų užtrenkti tas duris, visiškai nusisukti“, – sako D. Misiūnas.
Tiesioginių užsienio investicijų plėtros agentūra „Investuok Lietuvoje“ šiuo metu neturi indikacijų, kad Lietuvoje veikiantys verslai keistų savo planus.
„Karas yra rimtas sukrėtimas visam pasauliui ir, natūralu, jog kompanijos stebi situaciją. Mes palaikome glaudų bendradarbiavimą su įmonėmis, užtikrindami aktualiausios informacijos teikimą ir šiuo metu neturime indikacijų, jog Lietuvoje veikiantys tarptautiniai verslai keistų savo planus“, – atsiųstame komentare teigia agentūros vadovas Elijus Čivilis.
Jis sako, kad pastaruoju metu plėtrą patvirtino JAV sveikatos priežiūros paslaugų bendrovė „AmerisourceBergen“, intralogistikos kompanija „TGW Logistics Group“ plečia inžinerinių paslaugų ir IT centrą Vilniuje.
„Ilgametė Lietuvos narystė NATO ir Europos Sąjungoje, puikiai išvystyta infrastruktūra, talentų pasiūla ir konkurencinga verslo aplinka lemia, jog Lietuva išlieka patikima ir patrauklia lokacija tiek jau šalyje esančių užsienio įmonių plėtrai, tiek naujų įmonių įsikūrimui“, – teigia E. Čivilis.
Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius Vytautas Snieška atkreipia dėmesį, kad Lietuva priskiriama prie atviros ekonomikos šalių ir yra ganėtinai pažeidžiama išorinių šokų.
„Jeigu sudėtume eksportą ir importą, išeina daugiau negu bendrasis vidaus produktas. Didelės šalys šitą rodiklį kartais turi kokį 20 proc. ar net mažiau. Pačios gaminasi, pačios vartoja. Tai Lietuva yra labai pažeidžiama iš tikrųjų tokiems išoriniams pokyčiams rinkose. Jeigu pasaulinės žaliavų rinkos staigiai pasikeičia, – jų kainos, – tai tada Lietuvai gali būti didelis smūgis“, – sakė jis.
Akivaizdu, jog po išgyvento pandeminio šoko dabar matomas kitas sukrėtimas.
„Dabar prasidėjo pasaulinis ekonominis karas, išprovokuotas Rusijos karinių veiksmų Ukrainoje. Tai sukels skausmingus struktūrinius pokyčius daugelyje pasaulio šalių, taip pat ir Lietuvoje – brangs maisto produktai, trąšos, kuras, metalai, statybinės medžiagos ir taip toliau, ir visiems reikės laiko ir papildomų investicijų persitvarkymui“, – teigia ekonomistas.
Anot jo, tokioje situacijoje neapsieisime be aktyvių Vyriausybės veiksmų politiškai ir finansiškai padedant vykti būtiniems Lietuvos ekonomikos struktūriniams pertvarkymams.
Į klausimą, ar valstybei reikia peržiūrėti ekonomikos kursą, jis pastebėjo, kad tai būtina daryti nepertraukiamu režimu, nes pasaulis keičiasi labai greitai.
Statistikos departamento duomenimis, sukauptosios tiesioginės užsienio investicijos (TUI) Lietuvoje praėjusių metų pabaigoje siekė 26 mlrd. Eur, arba 46,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Didžiausių investuotojų penketą sudarė Vokietija (5,5 mlrd. Eur), Švedija (4 mlrd. Eur), Estija (2,8 mlrd. Eur), Nyderlandai (2,4 mlrd. Eur) ir Honkongas (1,8 mlrd. Eur). Per visus 2021 metus TUI srautas sumažėjo 43,2 proc. ir sudarė 1,7 mlrd. Eur.
Daug tikisi iš Taivano, prisimena Liuksemburgą
Vilniaus universiteto (VU) docentas Algirdas Bartkus mano, kad glaudesnių kontaktų su Taivanu užmezgimas yra labai vertinga galimybė Lietuvai.
„Rusija yra priklausoma nuo viso likusio pasaulio, o ne pasaulis nuo Rusijos yra priklausomas. Mums iš principo tereikia išlaikyti tolesnę savo ekonomikos kryptį. (...)
Toliau koncentruokimės į ryšių su Taivanu stiprinimą, nes tai, ko gero, vienas svarbiausių dalykų, įvykusių praėjusiais metais – Taivano, kaip itin svarbaus investuotojo atėjimas. Dar jis faktiškai nėra atėjęs, bet ten jau yra visi ketinimai. Ir ketinimai realūs“, – įsitikinęs ekonomistas.
V. Snieška sako, kad ir pats verslas visada aktyviai ieško naujų nišų, rinkų. Todėl ir įmonės turi būti aktyvios, ir „Vyriausybė turi nesėdėti rankų sudėjusi“.
„Dabar turbūt reikia laukti: kadangi buvo toks gestas Taivano kryptimi padarytas, tai galbūt pasiseks pasinaudoti ta politine situacija. Tarkime, istoriškai žiūrint, po Antrojo pasaulinio karo kai kurios šalys tikrai suklestėjo, nes buvo padaryti reikiami politiniai sprendimai, kur buvo skatinamas verslo investavimas į tas šalis.
Galų gale, ir Kinija suklestėjo dar ir dėl to, kad staigiai pradėjo gauti labai daug investicijų ir labai gerų“, – sakė V. Snieška.
Jis svarsto, kad Lietuvai būtų naudinga orientuotis į tai, kas suteikę didesnę pridėtinę vertę.
„Man atrodo, galima pavydėti Estijai, jie kažkaip „paišdykavo“ su verslų apmokestinimu, pasidarė Estijoje „mokesčių rojus“. Formaliai bendrasis vidaus produktas labai sparčiai auga. (...) Arba Liuksemburgas. Neypatingai kažką gamina, o susidaręs kaip ir palankaus apmokestinimo zona ir ten didžiulis bankininkystės indėlis į bendrąjį vidaus produktą.
Tai manau, kad Lietuvai reikia daryti kažką tokio, kas duoda didesnę pridėtinę vertę. Galbūt ir apie finansines paslaugas galvoti, kaip jas galima būtų praplėsti, bet aišku, tam reikia šiek tiek daugiau laiko“, – analizavo ekonomistas.
Tačiau D. Misiūnas mano, jog „mokesčių rojaus“ variantas Lietuvai nelabai tiktų, nes „mokesčiai pasaulyje vienodėja ir ta sąvoka jau nusidėvi“.
A. Bartkus siūlo orientuotis į darbo jėgos kokybę.
„Tam, kad ateitų investicijos, pirminis dalykas yra darbo jėgos kokybė. Tai, kas pas mus atėjo, „Continental“, „Hella“ (...). Jie čia ateina dėl to, kad randa gerą itin aukštos kvalifikacijos darbo jėga, tai reiškia, mūsų kompiuteristus, mūsų informacinių technologijų specialistų (...). Tada jau prasideda mokesčiai, kitokie dalykai, tai yra antrinis dalykas. Pirmas klausimas: kas dirbs mūsų gamyklose“, – mano A. Bartkus.
D. Misiūnas sako, kad bene didžiausia investicija, kurią valstybė turėtų daryti, tai užtikrinti kokybišką išsilavinimo sistemą, kartu maksimaliai mažinti barjerus – tiek biurokratinius, tiek mokestinius toms pramonės šakoms, kurios yra aukštos pridėtinės vertės.
„Tai galbūt reiktų galvoti tiek apie skaitmenizaciją, tiek apie tvarumą, kaip tokius konkurencinius pranašumus būtent greičio prasme. Kitas dalykas, jokiai valstybei nesutrukdė, jeigu ji yra žinoma kaip lengvos biurokratijos šalis, kur dalykai vyksta greitai, kur valstybė veikia sklandžiai.
Tai Lietuvos, kaip sklandžiai veikiančios valstybės, ir kalbu dabar daugiau apie valstybės aparatą, pozicionavimas, mano galva, būtų privalumas“, – sako D. Misiūnas.
„Tranzito šalies“ nebėra?
Balandį Europos Sąjunga pritaikė 5-ąjį sankcijų paketą Rusijai ir Baltarusijai, juo draudžiama šių šalių vilkikų veikla Bendrijoje, o kai kurie verslo atstovai Lietuvoje jau anksčiau pasisakė, jog šalis nebėra tranzito valstybė.
D. Misiūnas sako, kad nei Rusijos, nei Baltarusijos negalima laikyti patikimos kaimynystės šalimis.
„Visi supratome ir su Rusija, ir su Baltarusija, kad šitame istorijos etape to negalima vadinti nei kažkokia patikima kaimynyste, nei partneryste, nei kažkokiu stabiliu verslu. Net jeigu istoriškai jis buvo ekonomikoje svarbus, tai kuo anksčiau mes užversime tą puslapį, tuo bus tik geriau“, – sakė D. Misiūnas.
Jis tiki, kad prireikus ir pats verslas yra pajėgus persiorientuoti, tačiau pabrėžė, jog reikia galvoti apie aukštesnės pridėtinės vertės produktus ir veiklas.
„Nes neturime išteklių, bet matome, kad prieš tai mūsų turėta geografinė situacija jau nėra toks išskirtinis privalumas. Ką dar turime, tai žmones su geromis galvomis ir noru dirbti. Tai štai, tai ir turėtų būti išnaudota“, – sakė ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius.
Jis kaip sėkmės pavyzdžius paminėjo IT, finansinių technologijų (fintech) plėtrą Lietuvoje, o apie paslaugų centrus jis atsiliepė kaip apie žemos pridėtinės vertės sritį ir „nueinantį dalyką“.
A. Bartkus pabrėžia, kad tik nedidelė dalis Lietuvos eksporto keliauja į Rusiją ir Baltarusiją.
„Mes seniai esame Vakarai. Su tais Rytais esame nupjovę ryšius visus, kokie gali būti, – ir mes, ir jie patys. Tai nėra draugiški mums kraštai. Tai yra kraštai, kurie savo įgautą kažkokią ekonominę galią panaudoja militaristiniam revanšui. Mes seniai pamatėme, kad mums su jais nepakeliui“, – sakė ekonomistas.
Jis apskritai nelinkęs tikėti, kad Lietuvą galima buvo vadinti „tranzito šalimi“.
„Tos fūros, tos transporto paslaugos niekada nebuvo kažkokia vedančia mūsų ekonomikos jėga arba dar kažkuo (...) Mes nesame tarp Rytų-Vakarų ir mes negyvename iš šito tranzito. Iš šito tranzito gyveno keletas sunkvežimių firmų, kurios įsivaizduodavo, kad ant jų laikosi visa Lietuva“, – tikino ekonomistas.
Anot jo, jeigu Lietuva iš tiesų būtų buvusi tiltu tarp Rytų ir Vakarų ir gyventų iš tokio tarpininkavimo, tuomet, žinoma, Rusijos ekonomikos indėlis mūsų mūsų ekonomikoje būtų nemenkas. Tačiau taip dabar nėra.
„Didžioji dalis krovinių į Rusiją keliaudavo visai ne per Lietuvą, o per Lenkiją, Ukrainą. Mes dirbome tik su vienu jų regionu, taip vadinama Leningrado apskritimi. Tasai šiaurės vakarų regionas – dalis to tranzito ėjo per mus. Bet tai ir viskas“, – komentavo jis.
A. Bartkus mano, kad peržiūrėti šalies ekonomikos krypčių nėra pagrindo, tačiau vertėtų išspręsti problemą su energijos išteklių pakeitimu.
„Sakyčiau, kad bendrai paėmus jokio kurso mums nereikia čia keisti, nes mūsų priklausomybė nuo Rusijos yra minimali (...) Mūsų ekonomika super stipriai integruota į Vakarų pasaulį, jeigu paskaičiuotume, eksporto lietuviškų prekių daugiau kaip 80 proc. išeina į Europos Sąjungą, į JAV, Norvegiją, Kanadą, Australiją, Izraelį “, – sakė jis.
Ekonomistas kategoriškai žvelgia į Rusijos ekonomikos perspektyvas.
„Rusijai paskelbtas embargas visiems laikams. Net jeigu Rusijoje pasikeistų ta politinė situacija, nuverstų V. Putiną, iš kalėjimo išlaisvintų A. Navalną, įvykdytų rinkimus, išsirinktų A. Navalną kaip prezidentą, šis kaip prezidentas turėtų labai didelę problemą – kaip įsiūlyti rusiškas prekes pasauliui. Niekas jų neims“, – sakė A. Bartkus.
Kalbėdamas apie stipriąsias Lietuvos ekonomikos puses jis užsiminė apie medienos, lazerių pramonę, finansines paslaugas.
„Esame tokia valstybė, kur pakankamai industrializuotas kraštas. Esame gan gerai įsitvirtinę medienos pramonėje, medienos gaminiuose, chemijos pramonėje, gumos pramonėje turime savo tam tikras nišas. Lazerių pramonėje, finansinių paslaugų sektorius pas mus yra labai gerai išvystytas, informacinės technologijos“, – sakė jis.
D. Misiūnas pastebi, kad būtų gerai, jeigu valstybė, padėdama verslui, apsispręstų ir sistemiškai dirbtų, stiprindama vieną ar kitą sritį.
„Na, ką matome su mūsų valstybe, – jai nėra lengva apsispręsti. Valdžios keičiasi ir visi bando atrasti savo kažkokį stebuklą. Bet čia stebuklų nėra, čia yra ilgas ir nuoseklus darbas (...) Mums vis dar trūksta politinės brandos, kad pasakytume, ko nedarysime, nes politikams labai lengva pasakyti, kad viską darysime“, – sako D. Misiūnas.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija „Delfi“ komentavo, kad Lietuvos ekonomikos situacija ir galimos perspektyvos yra nuolat peržiūrimos atsižvelgiant į esamą padėtį, tačiau šiuo metu dar anksti skelbti galutines išvadas.
„Lietuva daug metų nuosekliai teikia prioritetą aukštesnės pridėtinės vertės prekių gamybai ir žinioms imlių paslaugų teikimui. Tokios prekės ir paslaugos santykinai mažiau jautrios energijos kainų svyravimui, bei atsparesnės globaliai konkurencijai besitraukiančių rinkų aplinkoje.
Tuo tikslu Lietuva ir toliau sieks didinti tokios gamybos ir paslaugų mastą savo ekonomikoje, skatindama jų eksportą bei pritraukdama tiesiogines užsienio investicijas, ugdydama talentus bei gerindama bendrą verslo aplinką“, – teigiama komentare.
Pasak ministerijos, Lietuva turi unikalių nišų, kuriose dominuoja lietuviškos prekės, komponentai ir sprendimai – fotonikos, lazerių, informacinių technologijų, globalių paslaugų centrų, elektronikos, finansinių paslaugų, gyvybės mokslų ir kituose sektoriuose.
Ministerijos teigimu, svarbu, kad Lietuvos ekonomiką ir toliau sudarytų keleto stiprių sektorių krepšelis. Šio krepšelio orientacija į aukštesnę pridėtinę vertę stiprintų jos ekonomikos našumą, didintų jos atsparumą šių ir būsimų iššūkių fone.
Finansų ministerija kovo pabaigoje pristatytame atnaujintame Ekonominės raidos scenarijuje 2022–2025 metams pažymi, nepaisant iššūkių, kuriuos kelia pandemija ir nepalanki geopolitinė aplinka, Lietuvos ekonomikos augimas vidutiniu laikotarpiu turėtų tęstis. Numatoma, kad dėl geopolitinės krizės poveikio 2022 metų Lietuvos BVP augs lėčiau – 1,6 proc.
Tikimasi, kad vėlesniais metais pagrindinės eksporto partnerės Europos Sąjungos augimo perspektyvos išliks palankios, o verslas, palaikęs prekybinius ryšius su kare dalyvaujančiomis valstybėmis, perorientuos veiklą į patikimesnes ir stabilesnes rinkas, todėl Lietuvos ekonomika augs sparčiau: 2023 metais – 2,5 proc., o 2024-2025 metais – po 3 proc. per metus.
