Jos teigimu, reiktų suteikti galimybę tiek ukrainiečiams dirbti pagal specialybę, tiek bent laikinai spręsti specialistų trūkumo problemą.
„Manyčiau, kad kiekvienai valstybei reikia ekonominę pridėtinę vertę kuriančių žmonių. Šitą galimybę mes taip pat turėtume išnaudoti“, – žurnalistams antradienį kalbėjo I. Balnanosienė.
UŽT vadovė išskiria dvi ukrainiečių grupes – norinčių likti Lietuvoje, jei gyvenimo sąlygos tenkins, ir tų, kurie gyvena iš santaupų ir planuoja grįžti į gimtinę. Jos teigimu, net ir nepaisant jų buvimo Lietuvoje laikinumo, atvykę ukrainiečiai specialistai padėtų Lietuvai spręsti tam tikrų sričių darbuotojų trūkumo problemą.
„Didžiuosiuosi, jei visi tie žmonės grįš namo, nes tai yra kiekvieno žmogaus teisė gyventi ten, kur jo namai. Bet dabar mums reikia tos darbo jėgos, mums jos taip pat trūksta. Ir mes galėtume išnaudoti tuos ir mokytojus ir medikus. Ar mums reikia neurologo, chirurgo miesto ar miestelio ligoninei, slaugytojų? Manau, kad reikia“, – teigė I. Balnanosienė.
„Turime išnaudoti tų žmonių potencialą ir bent jau laikinai sustabdyti darbo jėgos trūkumą tam tikruose sektoriuose“, – pažymėjo ji.
Anot I. Balnanosienės, iš daugiau nei 40 tūkst. į Lietuvą atvykusių pabėgėlių, kiek mažiau nei pusė yra darbingo amžiaus, o per 3 tūkst. – jau dirba. Tai daugiausia moterys, gyvenimui paprastai pasirenkami didmiesčiai.
„Ar tiek žmonių gali turėti įtakos Lietuvos darbo rinkai? Tikrai ne. Darbo vietų paklausa tikrai šiuo metu yra žymiai didesnė nei atvykstančių žmonių srautas. Tiek Lietuvos žmonės, tiek Ukrainos, tikrai kurie nori, gali rasti sau darbo vietą“, – antradienį žurnalistams sakė I. Balnanosienė.
Anot jos, 3 tūkst. jau įdarbintų ukrainiečių – yra nemažai, tačiau pabėgėlių dirbti galėtų ir daugiau. UŽT vadovės teigimu, pasiekti didesnį jų užimtumą trukdo tos pačios problemos, dėl kurių nedirba ir Lietuvos piliečiai, pavyzdžiui, susisiekimo, vaikų užimtumo problemos.
Itin svarbu, I. Balnanosienės įsitikinimu, kad iš viso apie 40 proc. atvykstančių ukrainiečių turi aukštąjį išsilavinimą, tačiau Lietuvoje nesuteikiamos galimybės tiems asmenims dirbti pagal specialybę. UŽT direktorės teigimu, tų profesijų žmonių gyvybiškai reikalingi ir Lietuvoje.
I. Balnanosienė paaiškina, kad išsilavinusių ukrainiečių profesijos Lietuvoje reglamentuojamos, todėl atvykstančiųjų diplomus privalo patikrinti atsakingos šalies institucijos, kas trunka ilgą laiką.
„Kalbame apie žmones, kurių Lietuvai labai reikia – apie medikus, mokytoju, slaugytojus. Vadinasi, tam, kad žmogus įsitvirtintų atvykęs, jis turi pripažinti savo diplomą. Tai yra ne dienų klausimas“, – kalbėjo I. Balnanosienė.
Dėl to, paaiškina ji, prie Lietuvos ekonomikos svariai prisidėti galintys asmenys renkasi dirbti žemos kvalifikacijos darbus.
„Turime situaciją, kai žmogus, kuris gali kurti Lietuvoje tikrai didelę pridėtinę vertę, sutinka dirbti nekvalifikuotą arba mažai kvalifikuotą darbą. Didžioji dauguma tų žmonių tikrai sutinka tą daryti“, – kalbėjo UŽT vadovė.
„Tos moterys, kurios turi išsilavinimą, tikrai galėtų dirbti pagal savo išsilavinimo lygį“, – pridūrė I. Balnanosienė.
Kartu ji akcentavo, kad ukrainiečiams mokami tokie patys atlyginimai kaip ir Lietuvos darbuotojams, kaip numatyta Lietuvos teisės aktuose.
Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, į Lietuvą jau atvyko 43,77 tūkst. nuo karo gimtinėje bėgančių ukrainiečių, iš kurių apie 18,5 tūkst. – nepilnamečiai.