Planuojama, kad bazinės palūkanos šįmet bus padidintos dar ne kartą, o tai gali turėti didelės įtakos obligacijų pajamingumui ir akcijų kainoms. Pats karas Ukrainoje finansų rinkoms turėjo ženklų, tačiau trumpalaikį poveikį – akcijų indeksai regionuose jau yra praktiškai grįžę į prieš karą buvusį lygį, sakoma „Swedbank“ Finansinių produktų pardavimų specialisto Rolando Rodzio komentare.

FED pradėjo palūkanų didinimo ciklą

Per šių metų kovo viduryje įvykusį JAV Federalinių rezervų banko posėdį įvyko proveržis – po kelerius metus taikytų itin žemų bazinių palūkanų jos buvo padidintos nuo 0,25 iki 0,5 proc. lygio. Taip FED rodo ryžtą suvaldyti įsismarkavusią infliaciją.

Pasak R. Rodzio, tikimasi, kad per šiuos metus bazinės palūkanos panašiu dydžiu gali būti pakeltos dar bent 5 kartus. Kita vertus, tebesitęsianti Rusijos karinė invazija Ukrainoje lemia didelį neapibrėžtumą, ypač žaliavų rinkose, kuriose kainų lygis yra išaugęs kartais. Todėl šiandien niekas negali būti tikras dėl tikslios FED pinigų politikos krypties per artimiausius metus.

JAV nedarbo lygis – mažesnis nei prieš pandemiją

Makroekonominė situacija JAV siuntė pozityvius signalus. Nedarbo lygis pasiekė 3,6 proc. kovo mėnesį ir buvo žemesnis nei prieš pandemiją.

Bendrasis PMI rodiklis, palyginti su vasariu, šiek tiek smuko dėl padidėjusios infliacijos ir augančių kainų, kurios didino gamybos savikainą. Metinė infliacija JAV pasiekė 7,9 proc., ir tai buvo aukščiausias rodiklis nuo 1982-ųjų naftos krizės. „Swedbank“ analitikų vertinimu, brangstančios energijos kainos išlieka pagrindiniu infliaciją skatinančiu veiksniu.

Po pirminio karo sukrėtimo akcijų rinkos atsistatė

JAV akcijų indeksai pirmą 2022 m. ketvirtį užbaigė apie 5 proc. žemesniame lygyje, nei jie buvo metų pradžioje. Nepaisant to, JAV pagrindinis akcijų indeksas „S&P 500“ visą kovą augino raumenis ir nuo žemiausio taško vasario 24 d., kai prasidėjo Rusijos karinė invazija į Ukrainą, išaugo apie 10 proc.

Pasak „Swedbank“ Finansinių produktų pardavimų specialisto R. Rodzio, baigiantis ketvirčiui, neigiamą sentimentą akcijoms didino prastėjantys lūkesčiai dėl JAV ūkio plėtros, toliau auganti infliacija, FED kalbos apie ryžtingą skatinimo politikos mažinimą bei vis dar tvyrantis didelis neapibrėžtumas dėl karo Ukrainoje eigos. Į šias naujienas itin jautriai reagavo finansinių paslaugų, pramonės bei IT sektoriaus įmonės.

Kaistančią energijos kainų rinką ryžosi atvėsinti JAV prezidento Joe Bideno administracija. Ji iš šalies strateginių rezervų nusprendė į rinką paleisti iki 180 mln. barelių naftos per ateinantį pusmetį. Tai pirmasis kartas per beveik 50 metų istoriją nuo strateginio rezervo įkūrimo pradžios, kai JAV atlaisvina tokį didelį kiekį naftos rinkai stabilizuoti. Po šio sprendimo naftos kaina sumažėjo 7 proc.

ECB kol kas nepasekė FED pavyzdžiu

Europos centrinis bankas (ECB), priešingai nei FED, kovo mėnesį nepadidino bazinių palūkanų, tačiau anksčiau, nei tikėjosi rinkos dalyviai, ryžosi užbaigti turto supirkimo programą.

Per balandį ECB planuoja supirkti turto už 40 mlrd. eurų, gegužę – 30 mlrd. eurų, birželį – 20 mlrd. eurų. Šis sprendimas nustebino rinką, o euras JAV dolerio atžvilgiu buvo pasiekęs 1,1092 ribą.

Posėdžio metu ECB atstovai pažymėjo, kad dėl karo veiksmų Ukrainoje ECB valdančioji taryba užtikrins likvidumą bendrijoje bei žada imtis, kokių tik reikės priemonių kainų bei finansiniam stabilumui užtikrinti.

Europoje – auganti infliacija ir žemas nedarbo lygis

Pasak R. Rodzio, makroekonominiai rodikliai Europoje kovą atspindėjo nerimo ženklus. Preliminarūs skaičiavimai rodo, kad euro zonos metinė infliacija kovą pakilo iki 7,5 proc., palyginti su 5,9 proc. vasarį. Kaip ir JAV, taip ir Europoje didėjusią infliaciją skatino išaugusios energijos išteklių kainos.

Tuo metu nedarbo lygis vasarį nukrito iki rekordiškai žemo 6,8 proc. rodiklio. Daugiausia tai susiję su atsilaisvinusiais suvaržymais bei mažėjančiu susirgimų skaičiumi. Tiesa, ECB pažymi, kad artimiausios ekonomikos perspektyvos kelia susirūpinimą. Kuo ilgiau truks karas Ukrainoje, tuo daugiau pinigų reikės ekonomikos stabilumui užtikrinti bei didės recesijos tikimybė Europoje.

Remiantis naujausiais duomenimis, ECB tikisi, kad 2022 m. euro zonos ekonomika turėtų augti kukliau – apie 2,5 proc.

Teigiamos nuotaikos Europos biržose

Europos akcijų rinkos kovo pabaigoje fiksavo teigiamus įverčius, nepaisant susirūpinimo dėl ateities ekonomikos perspektyvų, didėjusios infliacijos bei tebevykstančio karo Ukrainoje. Per paskutines dvi kovo savaites Europos indeksas „Europe Stoxx 600“ paaugo 6,7 proc.

Kaip pastebi „Swedbank“ analitikai, teigiamos nuotaikos vyravo visose pagrindinėse Europos biržose – Vokietijos, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės bei Italijos.

Omikron protrūkis stabdo Kinijos ekonomiką

Makroekonominė situacija Kinijoje toliau išlieka įtempta. Gamintojų PMI indeksas nukrito iki 49,5 punkto bei buvo mažesnis, nei prognozavo analitikai. Žemesnis nei 50 rodiklis signalizuoja apie ekonomikos susitraukimą. Prie to daugiausia prisidėjo omikron atmainos protrūkis – šalis įvedė griežtas karantino priemones ir įvairiuose regionuose sustabdė gamybą.

Investuotojus Kinijoje nuramina Pekino pažadai

Kinijos akcijų rinka kovo pabaigoje buvo linkusi augti. Panašu, kad investuotojai patikėjo Pekino pareiškimais dėl valstybės paramos ekonomikai ir akcijų rinkoms po įvestų koronaviruso apribojimų. Per paskutines kovo savaites Kinijos „Shanghai Composite“ indeksas stiebėsi net 7,5 proc. Kinijos „CSI 300“ indeksas paaugo apytiksliai 6 proc.

Įtampos patyrė rinkos dalyviai, investavę į JAV listinguotas Kinijos bendrovių akcijas. JAV reguliuotojas pagrasino delistinguoti Kinijos įmones, jei šalis neleis JAV reguliuotojams tikrinti audituotų ataskaitų.

Tokių įmonių, kurias JAV reguliuotojas įtraukė į sąrašą, buvo net penki. Grėsmė būti delistinguotoms iš Niujorko biržos gali grėsti tokioms įmonėms, kaip „Alibaba“, NIO, „Baidu“ ir kitoms. Kinija greitai sureagavo bei pareiškė, kad leis JAV reguliuotojams prieiti prie šių kompanijų audituotų duomenų.

Baltijos biržose laukiama dividendų sezono

Akcijų rinkos Baltijos šalyse taip pat fiksavo teigiamas nuotaikas. Baltijos šalių bendrasis „OMX Baltic Benchmark“ indeksas per paskutines dvi kovo savaites pasistiebė daugiau nei 5 proc., o balandžio pradžioje grįžo į prieš karą buvusį lygį.

Daugiausiai prie to prisidėjo augimas Talino ir Vilniaus biržose, tuo metu Rygos biržos indeksas vis dar išliko apie 10 proc. žemesniame lygyje nei prieš karą.

Pastarosiomis savaitėmis brango tokių įmonių, kaip „LHV Bank“, „Ignitis Group“, Šiaulių bankas akcijos. „Ignitis group“ akcijoms teigiamos įtakos turėjo Vyriausybės sprendimai kompensuoti augančias energijos kainas vartotojams.

Atskirų bendrovių akcijų kainoms artimiausiu metu įtakos gali turėti visuotinių akcininkų susirinkimų metu priimami sprendimai dėl dividendų išmokėjimo. Karo fone ir aukštos infliacijos bei didėjančių palūkanų aplinkoje stabiliai dividendus mokančios bendrovės gali tikėtis didesnio investuotojų dėmesio.

„Swedbank“ analitikų skaičiavimu, pastarųjų kelerių metų dividendinis pajamingumas Baltijos šalių biržose vidutiniškai sudarė 4–6 proc. Vertinant pagal kovo pabaigos bendrovių akcijų kainas, jis gali būti net šiek tiek išaugęs, tačiau viskas spręsis per artimiausią mėnesį vyksiančius visuotinius akcininkų susirinkimus.