„Iš ekonominės analizės pusės, tai turbūt labiausiai reformos reikalauja pelno mokestis. Nes investicijos per krizę gali būti visiškai sustabdomos. Turbūt apie didesnes užsienio investicijas nustosime svajoti. Svarbu, kad bent mūsų įmonės nenustotų investuoti“, – pirmadienį „Žinių radijui“ kalbėjo E. Leontjeva.
Ekonomistė siūlo priimti sprendimus dėl paskirstyto pelno mokesčio modelio įvedimo, kai įmonės veikloje toliau panaudojamas pelnas nėra apmokestinamas.
„Tikrai vertinga įgyvendinti valdžios planuojamą pelno mokesčio reformą, kad įmonės galėtų investuoti be mokesčių naštos“, – tikino ji.
LLRI vadovė atkreipia dėmesį, kad jau dabar Vyriausybė, pasitelkdama įvairias investicines programas, siekia suteikti finansavimą įmonėms.
Tačiau ekonomistė pažymi, kad neapmokestinus įmonių veikloje toliau naudojamo pelno, įmonės lėšas savo plėtros poreikiams galėtų panaudoti kur kas greičiau.
„RRF milijardai yra skiriami investicijoms, kurios bus daromos per biudžetą arba įvairias verslo paramos struktūras. Šios lėšos, įmonių uždirbti pelnai yra tiesiogiai įmonėse, ten, kur galima iš karto investuoti į tų pačių visiems reikalingų komponentų gamybą“, – teigė E. Leontjeva.
ELTA primena, kad sausio viduryje parlamentarų grupė iš Ekonomikos komiteto įregistravo projektą, kuriuo siūloma nustatyti nulinį tarifą į atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias technologijas reinvestuotam pelnui.
„Pelnas, panaudotas investicijoms į atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias technologijas, verslo plėtrą – įrenginius, kitą ilgalaikį turtą, didinantį gamybos ir (ar) paslaugų teikimo našumą, ir (ar) naujoms darbo vietoms sukurti, apmokestinamas taikant 0 procentų mokesčio tarifą“, – rašoma projekte, kurį įregistravo Seimo nariai Ieva Pakarklytė, Mindaugas Skritulskas, K. Starkevičius, Andrius Kupčinskas.
Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Ieva Valeškaitė yra teigusi, kad tokie mokestinės tvarkos pakeitimai leistų sukurti maždaug 2,8 tūkst. naujų darbo vietų per metus. Jau pirmaisiais metais, pasak viceministrės, ekonomikos augimas dėl taikomo modelio padidėtų apie 0,1 proc. punkto, o išplėtus mokesčio lengvatos taikymą visam smulkiam ir vidutiniam verslui,– 0,4 proc.
Tačiau ministrė Aušrinė Armonaitė tvirtina palaikanti idėją neišskirti konkrečių investicijų rūšių, kurioms būtų taikoma lengvata, o vietoj to pereiti prie Estijoje taikomo modelio, kai nėra apmokestinamas visas įmonės veikloje ir toliau naudojamas pelnas.
Tuo metu Seimo ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius tikina, kad dėl konkretaus modelio pasirinkimo bus apsispręsta sulaukus ministerijos skaičiavimų, įvertinus galimą reinvestuojamo ir paskirstyto pelno mokesčių sistemų poveikį šalies ekonomikai bei biudžeto surinkimui.
Perėjimo prie nepaskirstyto įmonių pelno apmokestinimo modelio akcentavo ir prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė.
„Tikrai svarbu svarstyti paskirstyto pelno apmokestinimo modelio priemonę. Tokiu būdu, pavyzdžiui, į tam tikrus sektorius nukreipiant šitą galimybę“, – pažymėjo ji.
Tačiau skeptiškai šią iniciatyvą įvertinusi finansų ministrė Gintarė Skaistė laikosi pozicijos, kad įgyvendinus pasiūlymą šalyje taikyti mokestinę lengvatą paskirstytam įmonių pelnui, fiskaliniai nuostoliai biudžetui būtų ypač dideli ir keltų grėsmę Vyriausybės įsipareigojimų vykdymui: švietimo susitarimo įgyvendinimui, papildomam pensijų indeksavimui, valstybės tarnybos reformos sėkmingam įgyvendinimui ir kitiems prisiimtiems įsipareigojimams.
Finansų ministerija akcentuoja, kad Lietuvoje taikomi pelno mokesčio tarifai yra vieni mažiausių Europos Sąjungoje, o Lietuvos pelno apmokestinimo sistema jau šiuo metu vertinama kaip viena iš patraukliausių tradicinių pelno apmokestinimo sistemų.
