Jos teigimu, užmegzti tarpusavio ryšiai yra „gyvi ir produktyvūs“.

„Nesigailiu, kad priėmėme sprendimą stiprinti ryšius su Taivanu, manau, kad jie yra pakankamai gyvi ir produktyvūs“, – „The Economist“ tinklalaidėje kalbėjo I. Šimonytė.

„Tai buvo suverenus suverenios valstybės sprendimas sustiprinti savo ryšius su Taivano verslu, universitetais. Į tai vis dar žiūriu taip pat, tame nėra jokio pokyčio“, – akcentavo ji.

Vyriausybės vadovė užsienio auditorijai pabrėžė, kad Kinijos reakcija, blokuojant ne tik lietuviškos kilmės prekių importą bei eksportą į Lietuvą, tačiau ir grasinant kitų šalių įmonėms nebesileisti jų produkcijos, jei šios naudos lietuviškus komponentus, kartu su Lietuva pasmerkė ir kitos Europos šalys.

„Svarbu, kad veiksmai, kurių Kinija ėmėsi prieš europietiškas įmones ir taip iš esmės įsikišo į bendrąją rinką, kur Pekino interesai užimti didelę rinkos dalį milžiniški, buvo pavadinti nepriimtinais ne tik mūsų, bet ir kitų Europos šalių ir institucijų“, – akcentavo premjerė.

Anot I. Šimonytės, Lietuvos ir Kinijos ginčas dabar sprendžiamas ten, kur juos turėtų spręsti „civilizuotos valstybės“ – Pasaulio prekybos organizacijoje.

ELTA primena, kad Lietuvai leidus Vilniuje veikti Taivaniečių atstovybei, paaštrėjo Vilniaus ir Pekino santykiai. Kinija teigia, kad sprendimas pavadinti atstovybę „taivaniečių“ vardu rodo Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei, o tai, komunistinės valstybės atstovų įsitikinimu, prieštarauja „Vienos Kinijos“ politikai.

Dėl jai neįtinkančio atstovybės pavadinimo Kinija ėmė Lietuvai taikyti ekonominio ir politinio spaudimo priemones, įspėjo užsienio įmones stabdyti bendradarbiavimą, jei šios naudos lietuviškos kilmės detales.

Reaguodama į Pekino veiksmus, Europos Sąjunga metų pradžioje iškėlė Kinijai bylą Pasaulio prekybos organizacijoje.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)