„Ukrainos prezidentas, žinoma, norėtų surasti veiksmingesnių priemonių, kurias nuspaudus automatiškai gautume efektą, ir Rusijos federacija susirenka savo žaislus ir išsinešdina iš Ukrainos. Bet jie tikriausiai to nepadarytų, jei mes priimtume dar griežtesnes sankcijas, nes tai savotiška paranoja. Šis visas elgesys neturi jokio logiško pagrindimo, tai visiškai nenaudinga, nepaisant to, jie toliau tai daro“, – specialioje LNK laidoje kalbėjo jis.
Pasak ekonomisto, sankcijos labai veikia Rusiją.
„Tai – super galingas sankcijų paketas, nemanau, kad efekto reikės pusės metų laukti. Žiūrėkime, ką mes turime: Maskvos birža realiai nefunkcionuoja kaip anksčiau funkcionavo, <...> užsieniečiai negali pardavinėti vertybinių popierių. Jei tai paleistų, reiškia, kad visi Rusijos įmonių vertybiniai popieriai būtų absoliučiai nulinės vertės, niekiniai. Turėjo priimti krūva ribojimų dėl valiutos, atitinkamai jei įmonė gauna pajamas valiuta privalo 80 proc. jos pakeisti į rublius. Užsieniečiams irgi neleidžiama dalyvauti biržos veikloje“, – dėsto A. Bartkus.
Anot jo, galima rasti krūvą beprecedenčių priemonių, kurios Rusijos ekonomiką paverčia Šiaurės Korėjos.
„Ji paremta tik savo vidiniais rezervais ir galimybėmis, jie negalės gaminti absoliučiai jokios prekės, kuriai reikės bet kokio importuojančio gaminio. Ši šalis galės funkcionuoti tik tame, ką patys pasigamina. O kadangi jie buvo stipriai integruoti į pasaulio ekonomiką, Rusija buvo neatsiejama pasaulio ekonomikos dalis, jos išmetimas iš pasaulio mainų padeda tašką Rusijos tolesnei plėtrai“, – tikina VU docentas.
Kalbėdamas apie naftas ir dujas A. Bartkus pažymi, kad Rusija šiomis žaliavomis nebegali šantažuoti Vakarų.
„Tai, kas liečia pagrindinę jų prekę, kuria visada šantažavo visą pasaulį – naftos ir dujos, matome, kad čia nėra šantažo, nes tai yra prekybiniai santykiai, kur yra pirkėjo ir pardavėjo interesai. Jeigu nepirksime jūsų dujų ir naftos, jūs nuo to pralaimėsite, o ne mes. Mes galime pakeisti, tai užtruks laiko, turėsime šiek tiek aukštesnes kainas, bet mus tai kandžios labai trumpą laiką, o jūs prarandate ilgalaikius kontraktus“, – atkreipia dėmesį ekonomistas.
„Naftos nuo karo pradžios nelabai kas ir perka, vadinasi, naftą jie siūlo su milžiniškomis nuolaidomis, niekas nenori jų kruvinos naftos, kinai neima jų kruvinos naftos. Ji gali likti tik Rusijoje“, – pridūrė jis.
Ką rusai darys su savo naftos gręžiniais ir dujomis, jei jų niekas nebepirks?
„Gali būti, kad dalį naftos gręžinių turės užšaldyti, nustoti eksploatuoti. Jeigu kada nors, ko gero, labai tolimoje ateityje, jiems reikės padidinti naftos gavybą, visas procesas bus labai brangus. Negana to, naftos gręžinio užšaldymas irgi yra labai brangus. <...>
O kur jie dės tas dujas, niekas nežino. Jie neturi milžiniškų rezervuarų, kuriuos galėtų užpildyti dujomis. Tai neįmanoma. Jie turės dujas į orą išleisti? Sunkiai įsivaizduojamas toks dalykas. Į Kiniją aplinkiniais kanalais irgi gan keblu, pajėgumai dujotiekio riboti“, – komentuoja A. Bartkus.
Jis įsitikinęs, kad pradėdama karą Rusija sužlugdė savo ekonomiką: „Nepaisant to, kad jų ekonomikai dienos jau suskaičiuotos, jie toliau kariauja.“
Be kita ko, kalbėdamas apie iš Rusijos besitraukiančius verslus ekonomistas pažymi, kad tai ne visada lengvas procesas.
„Verslams pakankamai keblus išėjimas iš Rusijos. Jie norėtų išeiti, bet kitą kartą nelabai gali. Yra objektyvių priežasčių, pavyzdžiui, „Renault“ gal ir norėtų parduoti savo „Avtovaz“ akcijas, bet kaip tai padaryti, kai uždaryta birža? Jie negali paprasčiausiai perleisti akcijų kažkam kitam. O toliau tęsti veiklą sudėtinga, nes klausimas – ką užsidirbsi? Rublius. Jei Rusija dirbtiniu būdu palaiko rublio kursą, tai jis Rusijoje kažkokią nominalią vertę turi, bet tu pabandyk tą rublį parduoti į eurus ir išsivežti pinigus į Europą, tai neįmanoma. Net jei ir būtų galima tai padaryti, klausimas – kiek tu gautum eurų. Tikras rublio kursas – joks.
Tai reiškia, vykdyti veiklos ten neįmanoma, pasitraukti galimybės – stipriai apribotos, nes tokiu atveju bus labai sunku rasti pirkėją. Jis matydamas, kad noriu pasitraukti, bandys stipriai „numušti“ kainą. Šioje vietoje verslininkai tapo įkaitais jų noro užsidirbti“, – atkreipia dėmesį jis.
Visą įrašą galite pažiūrėti čia:
