Savo ruožtu žiniasklaidoje neseniai pasklidus teiginiams, jog nuo gegužės daliai bedarbių, ypač ilgalaikių, teks draustis patiems, socialinės socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas teigia, kad niekas sveikatos draudimo šiaip sau atimti neketina.
„Yra dalies visuomenės noras (atimti) ir užtai tokios antraštės paskui atsiranda, kad reikia atimti. Tai čia tikrai nesiūlau“, – sakė jis.
Nauja kategorija
Laidoje „Delfi tema“ pristatydamas užimtumo sistemos pokyčius, kuriais atskiriami pasirengę dirbti (bedarbio statusą turintys) ir besirengiantieji asmenys, jis konkretizavo tikslą taip: norima, kad kuo daugiau žmonių Lietuvoje dirbtų ir kad daugiau uždirbtų.
„Ilguoju laikotarpiu žiūrime, kaip pagerinti Užimtumo tarnybos paslaugas, kad darbdaviams, kurie ateina į užimtumo tarnybą, mes galėtume pasiūlyti darbuotojus, kurie nori dirbti, o darbuotojams, ateinantiems į užimtumo tarnybą, pasiūlytumėme darbus.
Ir žmonės, kurie šiandien dažnu atveju ateina ne darbo, bet socialinių paslaugų, nes juos ten neretai atsiunčia savivaldybės, kad mes nustatytume, kokių paslaugų jiems reikia, ir išspręstume kliūtis, trukdančias dirbti“, – kalbėjo V. Šilinskas.
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) generalinė direktorė Eglė Radišauskienė sutinka, kad būtų vertinga atskirti aktyvesnius darbo ieškotojus nuo mažiau motyvuotų, tačiau esą neaišku, kaip tai atsispindi Seimo svarstomame įstatyme.
„Bet kokiu atveju tiems žmonėms (besirengiantiesiems – red.) iš esmės niekas nesikeičia, na, galbūt atsiranda papildomų paslaugų, bet jie taip pat lieka Užimtumo tarnybos klientais, jie taip pat turi visas socialines garantijas. Jiems situacija neblogėja“, – kalbėjo E. Radišauskienė.
„Tokiu atveju mūsų klausimas: jeigu buvo 363 žmonės, kurie 10 metų nedirbo ir buvo registruoti Užimtumo tarnyboje, tai kas pasikeis nuo to: ar tik statistika, nes jie nebebus bedarbiai ir mes matysime mažesnį nedarbo lygį, ar tikrai bus kažkaip kitaip dirbama su tais žmonėmis“, – klausia ji.
V. Šilinskas patikino, kad viskas daroma ne dėl statistikos ir pabrėžia, jog pagal tarptautines konvencijas bedarbis yra tas, kuris ieško darbo, o ne tik tas, kuris jo neturi.
„Jeigu žmogus darbo neturi ir jo neieško, tai jis nėra bedarbis. Jis ekonomiškai neaktyvus, gal jam viskas gerai. Bet mes norime spręsti ir raginti, skatinti, kad tie žmonės ieškotų darbo“, – naujos kategorijos būtinybę aiškina viceministras.
Tarp pavyzdžių, kodėl reikia reformos, jis paminėjo situaciją, kai viena įmonė turėjo 150 darbo vietų, Užimtumo tarnyba nusiuntė jai 700 kandidatų. Darbdavys atsirinko 100 žmonių ir juos įdarbino, bet 600 žmonių grįžo į Užimtumo tarnybą, nors 50 laisvų darbo vietų dar buvo. Kitaip tariant, darbo, matyt, ieškojo ne visi tarnybos klientai.
Besirengiantiems dirbti – sveikatos draudimas
Viceministras laikosi pozicijos, kad naujajai kategorijai – besirengiantiesiems darbo rinkai – turi būti taikomas sveikatos draudimas.
„Nebūkime tie, kur (nori) atimti, nubausti, paspirti žmogų. Mes turime duoti paslaugas, negalime pasakyti, kad dabar paliksime Lietuvoje žmones gatvėje mirti ir nebegydysime“, – sakė viceministras.
E. Radišauskienė klausia: jeigu dalis žmonių yra besirengiantys, tad ar tikrai jie turi būti Užimtumo tarnybos klientai ir ar pagrįstai tuomet sveikatos draudimas baigiamas taikyti bedarbio statusą prarasiantiems žmonėms.
„Čia yra dviprasmiška situacija, dėl to, kad iš esmės tie žmonės, kurie vis dar rengiasi ir neaišku, kiek jie dar rengsis metų, tai jie turi visas socialines garantijas, bet tas žmogus, kuris atsisakys tinkamo darbo per įstatyme nustatytą terminą, nors jis prieš tai sąžiningai mokėjo įmokas, jis jau nebeturės jokių garantijų. Tai čia yra ir socialinio teisingumo klausimas“, – įsitikinusi E. Radišauskienė.
Nėra bedarbio statuso – nėra draudimo
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) skelbia, kad bedarbio statuso žmogus netektų, jeigu:
• be svarbių priežasčių du kartus per 12 mėnesių atsisako siūlomo tinkamo darbo,
• du kartus per 6 mėnesius pažeidžia atsiskaitymo už savarankišką darbo paiešką tvarką,
• gautų informacijos apie bedarbio nelegaliai gautas ar gaunamas pajamas ir nelegalų darbą.
Tačiau tai reikštų, kad dukart atsisakę tinkamo darbo žmonės kartu su bedarbio statusu netektų ir sveikatos draudimo. E. Radišauskienė mano, kad tokia situacija su PSD yra nesuprantama.
„Pavyzdžiui, 30 metų moku mokesčius ir atsisakau to tinkamo pasiūlymo dėl kitokių priežasčių, tarkime, atlyginimas manęs netenkina – 60 proc. mažiau negu aš gavau, na, tiesiog netenkina žmonių. Tai nebūtinai eiti į nekokybišką pasiūlymą tokiu atveju. Bet mes sakome: nesvarbu, tu turi sutikti (su darbo pasiūlymu – red.), jeigu nesutinki, tai jokių tau garantijų“, – sako LVK generalinė direktorė.
Viceministras V. Šilinskas pripažįsta, kad reforma visų problemų neišspręs, bet nesutinka, jog besirengiančiųjų statusą turintiems žmonėms nereikia suteikti sveikatos draudimo.
„PSD pas mus yra labai keistas. „Privalomasis sveikatos draudimas“ vadinasi. Tai nėra draudimas. Draudimas yra ligos, motinystės, kur jūs daugiau mokate, daugiau gaunate. Tai visiškai nepriklauso, kiek jūs mokėjote per metus, – ar nuo šimto tūkstančių, ar nuo 1 tūkst., jūs PSD – sveikatos paslaugų – gausite tiek pat, jums dviejų širdžių nesudės ir dviejų operacijų neatliks“, – kalbėjo viceministras.
Anot jo, siekiama, kad užimtumas Lietuvoje viršytų 80 proc., tačiau daug kas priklausys ir nuo darbdavių.
„Kiek gali būti tų besirengiančiųjų, labai sunku pasakyti, mano spėjimas, kad šitokių žmonių, žiūrint statistikos skirtumus, galėtų būti bent apie 50 tūkstančių“, – sakė V. Šilinskas.
Pasiteiravus, ar nebus taip, kad kol dalis Lietuvos gyventojų rengsis darbo rinkai, tol užsieniečiai, pavyzdžiui, ukrainiečiai užpildys laisvas darbo vietas, E. Radišauskienė atsakė, kad tai įmanoma.
„Ką mes matome su Ukrainos piliečiais, jeigu iš beveik 7 tūkst. iškart įsidarbino per 2 tūkst. (...). Jeigu tie žmonės atvykę ima bet kokį darbą, tai aišku, kad jie užpildys tas darbo vietas. Matyt, dėl to sėkmingiau jų visa integracija ir vyksta – dėl to, kad tiems žmonėms tiesiog reikia pragyvenimo šaltinio ir darbo“, – svarstė E. Radišauskienė.
Nedirba, nes turi skolų arba stokoja motyvacijos
SADM teigimu, jei Seimas priimtų Užimtumo ir Socialinio draudimo įstatymų pataisas, pasirengusiems dirbti asmenims iš karto būtų siūlomas darbas, o besirengiantiems nustatomos priežastys, kliudančios susirasti darbą ir ieškoma kaip jas pašalinti.
Pokyčiais siekiama kuo greičiau padėti ieškantiems darbą ir jį siūlantiems surasti vieniems kitus.
Ministerija pažymi, kad dabar dalis Užimtumo tarnybos klientų vengia dirbti, nes turi skolų, priklausomybių, rūpinasi vaikais ar tėvais, neturi kaip atvykti į darbo vietą ar dirba nelegaliai. Kiti stokoja motyvacijos ir aktyvumo ieškant darbo ar naujų karjeros galimybių, ar nebeturi socialinių įgūdžių, nes nedirba jau ilgą laiką (kartais net ilgiau nei dešimt metų).
Tad planuojama tokių asmenų nebesiųsti pas darbdavius, bet priskirti darbo rinkai besirengiantiems asmenims ir kartu su savivalda bei nevyriausybinėmis organizacijomis padėti išspręsti jų įsidarbinimo problemas.
Tuo metu bedarbio statusą turintiems asmenims darbo pasiūlymai bus teikiami atsižvelgiant į ankstesnį bedarbio darbo užmokestį (dabar nėra atsižvelgiama). Pirmus 3 mėnesius turės būti siūlomas ne mažiau kaip 80 proc. buvusio atlyginimo, o 4-9 mėnesiais – 60 proc. Visais atvejais siūlomas darbo užmokestis negalės būti mažesnis už gaunamą nedarbo socialinio draudimo išmoką.
Nuo 10-to mėnesio tinkamas darbas būtų toks, kuris nebūtinai atitinka asmens kvalifikaciją, kompetenciją, turimą darbo patirtį, bet atitinka sveikatos būklę, nustatytas kelionės iki darbo ir atgal trukmę bei išlaidas.
Ministerijos planuose yra ir daugiau pokyčių, kurie padėtų šalies gyventojų užimtumą padidinti 2025 metais iki 78 proc., o 2030 metais viršyti 80 proc. Gyventojų užimtumas pernai siekė 77,5 proc.
Užimtumo tarnyba skelbia, kad balandžio 1 dieną registruotas nedarbas šalyje siekė 9,7 proc. – darbo neturėjo 168,3 tūkst. darbingo amžiaus asmenų.