Pasak M. Jurgilo, Rusijos propagandai pavyko sukurti iliuziją esą viskas jų šalyje yra gerai.
„Tačiau aš galiu bet kokią kainą parašyti prekei, kuria nėra prekiaujama“, – apie rublį sakė jis.
Pašnekovas svarstė, kad šią situaciją galima išnaudoti ir teigiamai.
„Kontrpuolimas būtų jeigu nebūtų kuriamas toks Rusijos einamosios sąskaitos perviršis. Tada rublio kursas nukristų ten, kur jis ir turi būti. Tai galima pasiekti atsisakius energijos resursų iš Rusijos“, – nurodė M. Jurgilas.
Šį savaitgalį Lietuva ir kitos Baltijos šalys paskelbė, kad atsisako rusiškų dujų. M. Jurgilas pastebėjo, kad tai tik lašas jūroje, o reikia, kad tą patį padarytų kuo daugiau valstybių Vakaruose.
„Jei tai įvyks, tada Rusijos einamosios sąskaitos perviršis išnyks ir natūraliai net Rusijos centrinis bankas bus priverstas fiksuoti visiškai kitokį kursą“, – sakė ekonomistas.
Kursą lemiančios priežastys
Antradienį už vieną JAV dolerį buvo galima įsigyti maždaug 82,8 rublio, kai kovo pradžioje kursas buvo pasiekęs beveik 139 rublių lygį.
M. Jurgilas sakė, kad tokį valiutos atšokimą lėmė Rusijos centrinio banko ir Ekonominės plėtros ministerijos priimtos priemonės.
T. y. po vasario 24 dienos palūkanų norma šalyje buvo pakelta iki 20 proc., įvesti prekybos užsienio valiuta apribojimai (bankams draudžiama parduoti užsienio valiutą užsienyje, gyventojams draudžiama ją pirkti atsiskaitant grynaisiais).
Be to, Rusijos eksportuotojai yra įpareigoti 80 proc. savo gaunamos užsienio valiutos parduoti Rusijos centriniam bankui už rublius. Tokiu būdu rublio kursas yra keliamas dirbtinai.
„Rublis nėra laisvai konvertuojama valiuta, todėl ir jo kursas nėra realus“, – pabrėžė M. Jurgilas.
Jis dar priminė, kad 1989 metais oficialiai už JAV dolerį buvo galima nusipirkti tik 61 kapeiką, kai realiai gatvėje žmogus už jį gaudavo iki 10 rublių.
Vis dėlto, pasak M. Jurgilo, pagrindinė dabartinio rublio kurso priežastis yra baisus Rusijos einamosios sąskaitos disbalansas.
„Jis siekia daugiau nei 15 proc. ir tai atsitiko dėl sankcijų. Skamba keistai ir ne taip, kaip žmonės norėtų girdėti, bet tai, kad sankcijos veikia ir vyksta energijos resursų eksportas, o nevyksta importas į Rusiją – tai ir yra tas faktorius, kuris kelia rublio kursą.
Nes jeigu būtų laisva prekyba ir nebūtų kišimosi, mes matytume visiškai kitokius skaičius. Apskritai žiūrėti į valiutos kursą valstybės, kuri yra įvedusi dramatiškus kapitalo srautų apribojimus, kur žmonės viduje negali laisvai keisti valiutos, tas kursas yra tiesiog skaičius“, – sakė jis.
Rublių paklausa
Kai kurie kiti ekonomistai, pavyzdžiui, Redingo universiteto profesorius Aleksanderis Mihailovas portale „Vox EU“ skelbė, kad rublio kursui įtakos gali turėti ir Vladimiro Putino pareiškimas, kad „nedraugiškos“ Rusijai valstybės už dujas ateityje turės mokėti rubliais.
„Tai gali padidinti rublių paklausą tarptautinėse valiutų rinkose, – sakė jis. – Kita vertus, galbūt šis V. Putino pareiškimas tėra politinio teatro veiksmas, skirtas nukreipti dėmesį nuo diskusijų apie embargą“.
M. Jurgilas „Delfi“ pastebėjo, kad kol kas šis Kremliaus planas nesirealizuoja.
„Tarkim, yra Italijos energijos kompanija, iki karo pirkdavausi iš „Gazprom“ dujas, už jas mokėdavusi eurais.
Įvedus sankcijas, Rusijoje atsirado reikalavimas eksportuotojams didžiąją dalį gaunamos valiutos konvertuoti į rublius. Tai reiškia, kad „Gazprom“, kaip anksčiau, pardavęs Italijos importuotojų dujas, gautus eurus (80 proc.) vis tiek išmeta į rinką.
Pagal V. Putino planą, šita įmonė turi mokėti rubliais. Techninis įgyvendinimas panašus – atsidarys italų įmonė sąskaitą „Gazprom“ banke (nežinau, kaip čia su tomis sankcijomis – dėl to yra iškilęs techninis įgyvendinimo klausimas).
Tačiau visa esmė vis tiek bus tokia pati. Kažkas eurus perves į tą sąskaitą, joje konvertuos į rublius. Ekonomiškai ir net valiutos pasiūlos-paklausos prasme skirsis tik 80 proc. ar 100 proc.
Kažkokio masiško naujo rublių poreikio tai nesukels. Jis jau yra sugeneruotas būtent per privalomą keitimą“, – aiškino pašnekovas.
A. Mihailovas savo publikacijoje dar pastebėjo, kad įvedus reikalavimą atsiskaityti rubliais, visa su šios valiutos kurso svyravimu susijusi rizika pereina pirkėjams.
„Jei rublis atpigtų, tada dujos kainuotų mažiau. Jei pabrangtų, tada Vakarams už jas tektų mokėti daugiau ir daugiau“, – rašė jis.
Vis dėlto, M. Jurgilas pabrėžė, kad šiuo metu rublio kursas yra kontroliuojamas, o tai reiškia, kad ir jo svyravimas nėra didelis.
„Jei rublio kursas būtų silpnesnis nei yra dabar, tada eksportuotojų pajamos, ypač priverstinai keičiant valiutą vidaus rinkoje Rusijoje, matuojant rubliais būtų didesnės.
Kadangi yra dirbtinai užkeltas kursas, už eurus ar dolerius jie gauna mažiau rublių. Kuriuos yra priversi gauti, nes toks yra Ekonominės plėtros ministerijos įsakymas. Dėl to generuojamos mažesnės įplaukos, o įmonės vis tiek turi paskolų, obligacijas išleidusios, mokesčius mokėti reikia. O pajamos, matuojant rubliais, dirbtinai yra mažesnės.
Už tokią kontrolę kažkas vis tiek sumoka. Tai yra eksportuojančios kompanijos, o jos didžiąja dalimi yra valstybinės. Jos generuoja mažesnes mokestines pajamas, jei galima taip pasakyti“, – dėstė jis.
