Finansų ministerija 2021 m. gruodžio mėn. ekonominės raidos scenarijuje prognozavo, kad šalies ūkio plėtra 2022 m., nors ir išliks ženkli (3,7 proc.), tačiau bus lėtesnė nei 2021 m. Tai labiausiai skatino pandemijos nulemti žaliavų ir tiekimo grandinių trikdžiai bei augančios energetinių išteklių kainos. Šias problemas pagilino 2022 m. vasario mėn. Rusijos pradėtas karas Ukrainoje.
Neapibrėžtumas dėl tolesnės Rusijos karo Ukrainoje eigos ir trukmės, Europos Sąjungos ir JAV įvestų sankcijų Rusijai ir Baltarusijai bei galimų atsakomųjų sankcijų poveikio, didina riziką dėl ilgiau, nei tikėtasi, užsitęsusių tiekimo grandinių trikdžių, aukštesnių žaliavų ir energetikos išteklių kainų bei prastesnių verslo ir gyventojų lūkesčių.
„Nuo 2014 m. sumažėjo Lietuvos prekybos su Rusija ir Baltarusija apimtys, tačiau tarp Europos Sąjungos valstybių Baltijos šalys išlieka daugiausiai importuojančios iš šių šalių. 2021 m. iš Rusijos ir Baltarusijos Lietuva daugiausia importavo mineralinio kuro, medienos ir jos dirbinių, geležies ir plieno, trąšų. Mineralinio kuro importas svarbus energijai imlioms pramonės šakoms Lietuvoje, tokioms kaip naftos perdirbimas ar trąšų gamyba. Pasikeitusi geopolitinė situacija reikšmingai padidino poreikį perskirstyti energetinių išteklių ir kitų žaliavų importo rinkas“, – teigia Biudžeto stebėsenos departamento vadovė Saulė Skripkauskienė.
Vidaus rizikos veiksniai susiję su infliacija, transporto, statybos ir apdirbamosios gamybos sektorių jautrumu ir gyventojų lūkesčiais bei investicijomis. Infliacija, iš esmės nulemta energetinių ir maisto produktų kainų, labiausiai veikia pensinio amžiaus ir mažas pajamas gaunančių asmenų perkamąją galią.
Dėl to gali išaugti skurdo rodikliai ir kilti poreikis papildomai paramai siekiant palaikyti vidaus vartojimą. Be to, kyla rizika, kad Europos Sąjungos paramos lėšomis planuoti finansuoti projektai bus neįgyvendinti, nes reali projekto įgyvendinimo kaina gali viršyti projektavimo metu numatytąją.
Kadangi 2022 m. sausio–vasario mėn. mokesčių plano vykdymas neviršija daugiametės tendencijos, neapibrėžtumas dėl viršplaninių pajamų surinkimo yra didelis.
Augant einamųjų išlaidų poreikiui, o pajamoms išliekant neapibrėžtoms, svarbu ieškoti struktūrinių pajamų šaltinių, kurie prisidėtų ne tik prie rizikos sumažinimo augti skolintų lėšų poreikiui, bet ir prie skolos didėjimo rizikos valdymo. Tai gali būti svarbu ateityje, jei dėl geografinės padėties augtų Lietuvos skolos aptarnavimo kaštai.
Finansų ministerija parengtame ekonominės raidos scenarijuje projektuoja, kad 2022 m. realusis BVP augs 1,6 proc., o infliacija sieks 9,8 proc. Numatoma, kad dėl karo Ukrainoje labiausiai bus paveikta Lietuvos tarptautinė prekyba, tačiau šalies ekonomikos augimą palaikys namų ūkių vartojimo išlaidos ir investicijos. Neapibrėžtumas yra didelis, tačiau, stabilizuojantis geopolitinei situacijai ir perskirsčius žaliavų importo rinkas, projektuojamas realiojo BVP augimo paspartėjimas iki 2,5 proc. 2023 m. ir infliacijos sulėtėjimas iki 3,0 proc.
Atnaujintoje Lietuvos ekonomikos temperatūros diagramoje matyti, kad spartėjančios grynosios infliacijos fone 2022 m. I ketv. Lietuvos ekonomikos temperatūra, tikėtina, aukštesnė už 2021 m. lygį.
Balandžio 1 d. pristatytame „Infliacijos pasekmių sušvelninimo ir energetinės nepriklausomybės stiprinimo“ pakete pasiūlytos priemonės mažiausias pajamas gaunantiems namų ūkiams susidariusioje situacijoje yra svarbios ir tikslingos. Tuo tarpu į horizontalų dujų ir elektros kainų kompensavimą nukreiptos priemonės mažina paskatas racionaliai vartoti išteklius, skatina vidaus paklausą, kuri didina infliaciją. Dėl šios priežasties reikalingos papildomos valdžios sektoriaus pajamos. Panašaus pobūdžio paketų poreikis gali kartotis, todėl klausimo „kas apmokės“ nederėtų atidėti ateičiai. Spaudimą augti ilgalaikio pobūdžio išlaidoms darys ne tik didėjančios išlaidos gynybai, bet ir su visuomenės senėjimu susijusios išlaidos ir kiti prisiimti įsipareigojimai.
