Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas tikina, kad Lietuva, nors yra maža šalis ir bendras indėlis į visus Europos Sąjungos (ES) dujų, naftos suvartojimus ir pirkimus yra nedidelis, bet žingsnis yra svarbus simboliškai. Pasak jo, techniškai Lietuvai šį sprendimą priimti buvo gerokai lengviau dėl jungties su Lenkija, suskystintųjų dujų terminalo bei saugyklose tebesančių dujų.

„Galvoju, kad tai yra labai geras, simbolinis žingsnis, rodantis pavyzdį ir kitoms ES valstybėms. Duok, Dieve, kad tai būtų užkrečiantis pavyzdys kitoms Europos šalims, nes ten tos įvairios techninės problemos ir iššūkiai, ir priklausomybė, kurios jie negali išvengti, ir gręsiantys tam tikri ekonominiai nuostoliai dėl industrijos stabdymo arba pristabdymo mažina ir politinę valią tuos sprendimus priiminėti”, – Eltai teigė G. Paluckas.

Vis tik socialdemokratas skeptiškai vertino galimybę, kad dujų importo iš Rusijos atsisakytų visos ES narės. Anot jo, tokio sprendimo priimti Europos mastu šiuo metu yra neįmanoma, nes Vokietija, iš dalies Italija yra fiziškai stipriai priklausomos nuo Rusijos, ir jos negali atsijungti, nesustabdydamos savo pramonės, verslų bei nesukurdamos didžiulių ekonominių problemų. Tai, pasak G. Palucko, atitinkamai paveiktų ir jų visuomenes bei paramą Ukrainai karo metu.

„Nors mūsų viduje liepsnoja emocijos, pyktis ir nusivylimas matant karo žiaurumus, bet ne visi gyvena tame kare arba ant ribos šiame regione. Kuo toliau, tuo tos nuomonės ir nuotaikos yra įvairesnės, ir atitinkamai tie politiniai sprendimai arba pozicijos skiriasi. Mes matome vien Vengrijos akivaizdžią lyderio ir pasibaigusių rinkimų išdavą, kai vėl laimėjęs ponas Orbanas aiškiai sako: „Mano priešas – Zelenskis ir Ukraina“, tai reikia ir kontekstą matyti“, – aiškino parlamentaras.

Sprendimą atsisakyti rusiškų dujų importo į Lietuvą sveikino ir Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius. Anot jo, tokį sprendimą jau buvo galima priimti seniai, jeigu Vyriausybė būtų suradusi alternatyvių dujų importo šaltinių.

„Man būnant Jungtinėse Amerikos Valstijose 2015 m., J. Bidenui būnant viceprezidentu, jis buvo aiškiai pasakęs, kad kada JAV pasistatys suskystintųjų dujų terminalą, jie galės dujas tiekti mums. Taip pat ir Saudo Arabija, mes turime visus pajėgumus aprūpinti Lietuvą, Latviją ir Estiją per terminalą. Jeigu (Vyriausybė – ELTA) priima tokį sprendimą, jis sudaro mums visas galimybes atsisakyti (rusiškų dujų importo – ELTA)”, – sakė A. Butkevičius.

Didelė problema – priklausomybė nuo rusiškos naftos ir elektros

Dujos nėra vieninteliai energetikos ištekliai, importuoti iš Rusijos į Lietuvą. Taip pat yra importuojama rusiška nafta, o Lietuva ir kitos Baltijos šalys tebepriklauso bendrai elektros energetikos sistemai su Baltarusija ir Rusija (BRELL). Ekspremjeras A. Butkevičius aiškina, kad sprendimą dėl naftos turi priimti privatininkai, tačiau Lietuva gali apsirūpinti nafta iš kitų šaltinių, nes turi Būtingės terminalą.

„Manau, kad turime visas galimybes atsisakyti naftos, klausimas yra organizacinis, ar bus principingai elgiamasi atsisakant ir naftos ir kad nebūtų jokių pavojų apsirūpinant iš kitur, pasirašius kontraktus su kitais tiekėjais”, – tikino A. Butkevičius.

Vis tik Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas G. Paluckas mano, kad „Orlen Lietuva“ pareiškimas, jog įmonė planuoja atsisakyti naftos iš Rusijos, problemą išsprendė.

„Problema, matyt, buvo su naftos ir „Orlen“ perdirbimo gamykla, bet ir tas klausimas išsisprendė”, – sakė Seimo narys.

Tačiau abu parlamentarai pabrėžė priklausomybės nuo rusiškos elektros svarbą. G. Paluckas mano, kad elektros tinklų sinchronizacija savaime šios problemos neišspręstų, nes reikia atskirti du dalykus – valdymo tinklą ir dažnį BRELL žiede bei priklausomybę nuo dispečerinės Rusijoje ir faktinį rusiškos elektros energijos patekimą į biržą, kurioje Lietuva dalyvauja.

„Jungtys (iš Rusijos – ELTA) yra kelios, viena yra su Suomija, ji turi jungtį su Rusija, perka elektrą iš „Leningradskaja“ atominės elektrinės ir ne tik, o kitos jungtys yra tiek su Estija, tiek su Latvija. Latviai visoje šioje grandinėje yra silpnoji grandis, nes iki šiol jie tos rusiškos energijos atsisakyti nenorėjo ir netgi po sinchronizacijos norėjo pasilikti vadinamuosius keitiklius, kad vis tiek tą elektrą galėtų pirkti, nes jų energijos deficitas yra dar didesnis nei Lietuvos. Kalbant apie ateitį, čia mums reikia padirbėti su kaimyninėmis šalimis, Latvija, Estija ir ieškoti sprendimų”, – teigė parlamentaras.

Tuo metu A. Butkevičius kritikavo Europos Komisiją (EK), kurios per švelnus požiūris, anot jo, lėtino elektros tinklų sinchronizavimo procesą.

„Jeigu EK būtų principingai elgusis, ji būtų numačiusi aiškius terminus ir patvirtinusi galutinai projektą, kuris jau buvo patvirtintas ne vieną kartą, sinchronizavimas su Vakarų energetikos tinklais, aš manau, jau 2025-aisiais būtų įvykęs ir būtume turėję 100 proc. visišką sinchronizaciją išeinant iš BRELL žiedo”, – tikino ekspremjeras.

ES sankcijos veiksmingos, efektas turėtų pasireikšti ilgojoje perspektyvoje

Seimo nariai iki šiol ES įvestas sankcijas vertina kaip veiksmingas, tačiau jų poveikį galima bus įvertinti praėjus ilgesniam laikui. Seimo narys A. Butkevičius aiškina, kad Rusijai yra padarytas didžiulis poveikis, bet reikėtų galvoti apie papildomų sankcijų įvedimą.

„Rusijai yra labai didžiulis poveikis padarytas, bet nesu įsigilinęs į sankcijų turinį ir šiandien manau, kad dar reikėtų galvoti apie papildomų sankcijų įvedimą, galvojant, ar Rusija neapsirūpina tam tikromis prekėmis, produktais, žaliavomis per trečiąsias šalis. Šis klausimas dar neaiškus”, – teigė A. Butkevičius.

ES sankcijų veiksmingumą prieš Rusiją įžvelgė ir G. Paluckas. Jo nuomone, matant žūstančius žmones, sunku siūlyti apsišarvuoti kantrybe, bet ekonominės sankcijos tam ir yra numatytos – sekinti ir neleisti ginkluotis Rusijai toliau. Jis tikina, kad tik diplomatinės, politinės ir karinės priemonės gali sustabdyti karą ir pasiekti taiką.

„Sankcijų efektas pasireikš tik vidutinėje ir ilgesnėje perspektyvoje, nors mes visi norime, kad tos sankcijos būtų tiek paveikios, jog priveržtų Rusiją sustabdyti karą ir karo veiksmus, bet nereikia savęs apgaudinėti, šios ekonominės sankcijos sekina agresorę ir turi efektą. Ekonominės priemonės, kad ir kokios būtų, jos yra lyg lėtinis uždegimas, kuris silpnina Rusijos kūną ir neleidžia savo agresijos plėsti toliau – tiek Ukrainoje, tiek galbūt dar kažkur, kur jiems norėtųsi”, – aiškino socialdemoratas.

Bučos tragedija nepaveiks ES sankcijų politikos

Opozicijos atstovai nemano, kad apskriejusios nuotraukos iš netoli Kyjivo išsidėsčiusio nedidelio Bučos miestelio, kur po Rusijos karių pasitraukimo gatvėse buvo rasti daugybės civilių lavonai, paveiks ES sankcijų politiką. Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas G. Paluckas tikina, kad valstybės, esančios toliau nuo karo židinio, turi racionalesnį požiūrį, ir netgi Bučos tragedija bus, deja, tik simbolinė. Jo manymu, žuvusių civilių skaičius tik augs, pasitraukiant arba išvarant rusus iš okupuotų teritorijų ir randant vis naujus šio karo baisius dalykus.

„Tos sankcijos, kaip mes matome, eina tam tikrais paketais ir rezervo toms sankcijoms tikrai yra. Matome ir aktyvizmo apraiškų, atskirų piliečių ir jų grupių iniciatyvų, siekiant apskritai uždrausti ekonominius santykius, nes dabar jie egzistuoja tam tikruose sektoriuose, ir prekyba, ir panašiai, ypač, kas nori atsiskaityti rubliais”, – sakė socialdemokratas.

„Esu realistas, manau, kad dar vienas sankcijų paketas yra įmanomas, bet to, ko mes visi tikimės arba įsivaizduojame, tai yra visiškos ekonominės blokados su draudimais įvažiuoti sunkvežimiams ir visiškos energetinės blokados, nieko neperkant, mes Europoje tikrai nematysime“, – pridūrė jis.

Tuo metu ekspremjerą A. Butkevičių sukrėtė įvykiai Bučoje. Jis tikisi, kad tai bus pamoka ES dėl jos vykdytos pragmatiškos santykių su Rusija politikos.

„Sprendimai priklauso nuo kitų šalių, už jas negaliu atsakyti, bet manau, kad tai ES yra didžiulė pamoka, kad per daug lėtai ir neatsakingai buvo elgiamasi su Rusija ankstesniais metais, ir tam tikri signalai buvo siunčiami ir anksčiau. Sprendimus nulemdavo tam tikras pragmatizmas ir nauda, gaunama konkuruojant pasaulyje, pasinaudojant pigesniais energetiniais ištekliais”, – sakė A. Butkevičius.

ELTA primena, kad, siekdama visiškos energetinės nepriklausomybės nuo rusiškų dujų, reaguodama į Rusijos energetinį šantažą Europoje bei sukeltą karą Ukrainoje, Lietuva visiškai atsisakė rusiškų dujų: Lietuvos dujų perdavimo sistema nuo šio mėnesio pradžios veikia be rusiškų dujų importo. Anot Energetikos ministerijos pranešimo, tai patvirtina Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorės „Amber Grid" duomenys, kurie rodo, kad balandžio 2 d. rusiškų dujų importas Lietuvos poreikiams per Lietuvos-Baltarusijos jungtį buvo lygus 0 MWh.

Šaltinis
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją