„Rusija yra izoliuota nuo likusio pasaulio. 15-20 proc. gali susitraukti Rusijos BVP. Ši valstybė sau susikūrė tokį nuosmukį ir tokias problemas.
Lietuvai tokie nuosmukiai negresia net ir esant labiausiai neigiamam scenarijui: jeigu sustotų visiškai prekių ir paslaugų eksportas tarp Rusijos, Baltarusijos ir Vakarų valstybių, mes galėtume kalbėti apie 1-2 proc. susitraukiantį Lietuvos BVP“, – kalbėjo N. Mačiulis.
Anot jo, Lietuva yra palyginti mažai priklausoma nuo Rytų rinkų.
N. Mačiulis teigė, kad Lietuvos dar nepasiekė stagfliacija, bet šio reiškinio rizika reali. Stagfliacija yra padėtis, kai kyla kainos (infliacija), kartu yra aukštas nedarbo lygis, sustoja ekonomikos augimas (stagnacija).
„Kol kas dar ne, kol kas akivaizdžiai matome didelę infliaciją, kuri tikrai yra didžiausia per ketvirtį amžiaus Lietuvoje ir daugelyje kitų Europos valstybių. Tuo pačiu metu mes matome, kad vis dar auga namų ūkių vartojimas.
Ir pirmaisiais šių metų mėnesiais sparčiai augo ir eksportas, ir pramonės apimtys, bet tokia rizika iškyla, nes prie tokio kainų augimo daugelio gyventojų perkamoji galia jau mažėja“, – sakė ekonomistas.
Anot jo, jau matyti, kad pastaruosius du mėnesius mažėjo gyventojų indėlių skaičius.
„Tai kai kuriems gyventojams galbūt teko net ir padidėjusias sąskaitas – ypač už šildymą, elektrą ir dujas – sumokėti iš santaupų“, – sakė jis.
Eksperto teigimu, būtent energijos kainos yra didelė problema – ne tik gyventojams, bet ir verslui.
„Tikrai daugeliui įmonių nėra baimės, kad čia bus gili krizė, recesija ar stagnacija. Vis dar mato paklausą tiek vidaus rinkoje, tiek kitose pagrindinėse eksporto rinkose, kurios nėra į Rytus nuo Lietuvos.
Šitoje situacijoje turbūt labiausiai verslas nerimauja dėl infliacijos, kiek brangsta žaliavos. Matome, ir metalai, ir grūdai ir energetiniai ištekliai – ten yra rekordinės kainos“, – sakė ekonomistas.
Vis dėlto vartotojų pasitikėjimo rodiklis ir įmonių lūkesčiai rodo, jog ekonomikos situacija „nėra tokia bloga, ji netgi geresnė negu pandemijos pradžioje“.
N. Mačiulio teigimu, Europos Centrinis Bankas, tikėtina, didins bazines palūkanų normas, tačiau paskolų turėtojams nevertėtų baimintis, kad jos brangs.
Lūkesčiai formuojasi rinkoje, kad Europos Centrinis Bankas kovos su infliacija, kels palūkanų normas ir jau metų gale „EURIBOR“ (Europos vidutinės tarpbankinės rinkos palūkanų normos – red.) bus teigiamas, o kitais metais viršys vieną procentą. To dabar tikisi rinkos, tą rodo „EURIBOR“ ateities sandoriai (...)
Tai tikėtina, kad Europos Centrinis Bankas galbūt padidins bazines palūkanas porą kartų, pakels jas iki nulio, bet aukščiau nepakils, tai bent jau šitame fronte kažin, ar gyventojai turėtų labai nerimauti ir didesnės palūkanos jų neturėtų prispausti“, – sakė N. Mačiulis.
Jis pridūrė, kad bet kuriuo atveju palūkanų normų didinimas nesumažins nei dujų, nei naftos kainų ir su tokia infliacija, kokia patiriama dabar, nepadės kovoti.
„Swedbank“ ekonomistas teigė, jog nevertėtų nerimauti ir dėl darbo rinkos tendencijų, nes tikrai nematyti priežasčių, dėl ko galėtų pakilti nedarbo lygis arba dėl ko sustotų atlyginimų augimas.
„Vis dėlto išlieka didelė paklausa lietuviškoms prekėms ir tie praradimai Rusijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje mums nebus tokie dideli, kurie jau sustabdytų visiškai ekonomikos augimą. Tikėtina, kad atlyginimai ir užimtumas toliau augs“, – sako N. Mačiulis.
Kalbėdamas apie užimtumą, ekonomistas išsakė mintį, kad ukrainiečiai, atvykę į Lietuvą, prisidės prie šalies ūkio augimo.
„Ukrainiečiai netgi ir palaikys Lietuvos ekonomikos augimą, nes jie užima laisvas darbo vietas, kurių nenorėjo, negalėjo užimti Lietuvoje gyvenantys asmenys. Ir mes matysime dėl to ir šiek tiek didesnį vartojimą, ir didesnį užimtumą.
Jau dabar matome, atsigaunant turizmui, ypač šių metų vasarą, tikėtina, kad ir apgyvendinimo, maitinimo sektoriuje bus daugiau dirbančių ukrainiečių. Tai čia laimi abi pusės“, – sakė N. Mačiulis.
Čia galite pažiūrėti LNK video:
