„Vyriausybė teikia daugiau kaip 2 mlrd. Eur vertės paketą. Šiuo sunkiu metu norime apsaugoti ir sustiprinti žmonių perkamąją galią, kuomet dėl Rusijos karinės agresijos ir dėl kitų anksčiau sąmoningai taikytų veiksmų sparčiai kyla energijos išteklių kainos ir tendencijos ateinantiems laikotarpiams taip pat yra negeros“, – spaudos konferencijoje Vyriausybėje penktadienį kalbėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė.
„Siūloma didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį, taip pat didinti senatvės pensijas, šalpos išmokas, vaiko pinigus ir šildymo kompensacijų gavėjų rato praplėtimas. (...) Siūloma valstybei subsidijuoti dalį dujų ir elektros kainų tiek žmonėms, tiek verslui“, – pridūrė ji.
Pasak ministrės, siekiant išsaugoti verslo konkurencingumą, valstybė pagal Europos Komisijos (EK) pateiktą Karo komunikatą suformuos pagalbos schemas.
„Ir taip pat, atsižvelgiant į tai, kad tendencijos ateinantiems laikotarpiams energijos sektoriuje yra tikrai ne giedros, yra siūlomos papildomos priemonės suformuojant ir paspartinant tam tikras Europos Sąjungos (ES) investicijas, papildomas finansines priemones. Yra suformuotas paketas energetinei nepriklausomybei įtvirtinti“, – kalbėjo G. Skaistė.
Finansų ministerija pranešė, kad siūlomas „Infliacijos pasekmių sušvelninimo ir energetinės nepriklausomybės stiprinimo“ paketas, kuriame 2,26 mlrd. eurų skiriami amortizuoti energinį kainų šoką, didinti žmonių pajamas ir stiprinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę.
G. Skaistė pažymėjo, jog siūlomos priemonės orientuotos į pagalbą žmonėms, verslui bei valstybinių projektų įgyvendinimą.
„Teikiamas paketas yra vienareikšmiškai susijęs su valstybės biudžeto pakeitimo projektu, kurį planuojame balandžio 11 dieną pateikti Vyriausybei, tuomet, tikėtina, kad balandžio 14 dieną jis galėtų būti pateikiamas Seime ir tikimės, kad gegužės viduryje biudžeto pakeitimai jau bus priimti Seime. Tuomet galėtume didžiąją priemonių dalį taikyti nuo birželio 1 dienos“, – sakė G. Skaistė.
Dalis priemonių numatyta taikyti nuo liepos 1 dienos, nes energijos kainos yra reguliuojamos pirmam ir antram pusmečiui. NPD būtų taikomas atbuline data nuo sausio 1 dienos.
Vertinant ir formuojant paketą, pasak ministrės, buvo vertinti visi pasiūlymai: pozicijos, opozicijos, Prezidentūros, visuomenės siūlymai.
Didės gyventojų pensijos, išmokos ir vaiko pinigai
Siekiant didinti žmonių pajamas, Vyriausybė numatė 5 proc. didinti senatvės pensijas, tam skiriant 106,3 mln. eurų. Šis sprendimas reikš vidutiniškai 24 eurų per mėnesį papildomą pensijų didėjimą, būtinąjį stažą turintiems senjorams.
Tuo pačiu 80 eurų didinamas ir neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD), kuris, Seimui pritarus, siektų 540 eurų ir minimalų mėnesinį atlygį (MMA) uždirbantiems papildomai reikštų 16 eurų pajamų didėjimą. Šiuo sprendimu NPD nuo praėjusių metų bus padidintas 35 proc. Šiai priemonei plane numatyti 103 mln. eurų.
Didesnėms socialinėms išmokoms ir šildymo kompensacijoms numatyti dar 30,3 mln. eurų, kurie reikšmingai leis praplėsti šildymo kompensacijas gaunančiųjų ratą. Tuo pačiu numatyta didinti šalpos ir valstybines pensijas bei išmokas vaikams, tam skiriant 75,7 mln. eurų. Iš viso žmonių pajamų didinimui Vyriausybės plane numatyta 315,3 mln. eurų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė spaudos konferencijoje plačiau pristatė planuojamus pokyčius, susijusius su socialiniu paketu.
Bendrai ji kalbėjo, kad paketas skirtas apsaugoti labiausiai pažeidžiamų žmonių grupių pajamas, kitaip, kaip buvo aiškinta, šiems žmonėms būtų sunku apsirūpinti būtiniausiais poreikiais.
Buvo teigiama, kad dėliojant paketą buvo vadovautasi keletu principų, tai, kad priemonės būtų taiklios, sistemiškos ir veiktų greitai, taip pat būtų paprastas ir nebrangus jų administravimas.
„Socialinių išmokų dydžiai vidutiniškai didėja apie 15-20 proc. ir tai lenkia prognozuojamą infliaciją. Einame ne fragmentišku pinigų dalijimo keliu, o indeksuojat tam tikrus esminius dydžius, nuo kurių priklauso išmokos, pašalpos, kompensacijos, pensijos ir panašiai“, – aiškino ministrė.
„Bazinė socialinė išmoka didėja nuo 42 Eur iki 46 Eur.
Nuo šios išmokos dydžio priklauso išmokos vaikams ir kiti socialiniai dydžiai, kurie pasiekia pačius pažeidžiamiausius. Taip pat šalpos išmokos, kurios užtikrina minimalias pajamas neįgalumą ar senatvės atvejais jokių pajamų negaunantiems, arba labai mažas pajamas gaunantiems asmenims.
Tai palies apie 60 tūkst. gaunančių šalpos pensijas, našlaičius, vaikus, su negalia, nuo vaikystės neįgalius, suaugusius asmenis ar pagyvenusius asmenis.
Taip pat reikšmingai didėja ir valstybės remiamų pajamų dydis. Jis didėja iki 147 Eur, tai yra net 18 Eur.
Vertinant šį dydį skaičiuojamos kompensacijos šildymui, nustatoma teisė į piniginę socialinę paramą, paramą mokiniams ir kt. socialinę paramą. Padidinus valstybės remiamų pajamų dydį prognozuojame, kad vidutinis socialinis pašalpos dydis padidės nuo 109 iki 125 Eur“, – sakė M. Navickienė.
Kalbėdama apie šildymo kompensacijas, su dabartiniu valstybės remiamų pajamų dydžio padidinimu gavėjų ratas išsiplės. Pasakyti, kiek tiksliai asmenų dar papildys šildymo kompensacijas gaunančių asmenų ratą, ministrė pasakyti negalėjo, tačiau teigė, kad šiuo metu šis skaičius siekia 250 tūkst. asmenų ratą.
Bus didinamos ir socialinio draudimo pensijos. Jos nuo birželio mėn. didės 5 proc.
„Skaičiuojame, kad žmonės gautų vidutiniškai per 70 Eur didesnes pensijas nei pernai ir apie 20 Eur didesnes nei gauna šiemet.
Tai vidutinė senatvės pensija nuo vasaros pradžios galėtų pasiekti 482 Eur, o senatvės pensija su būtinuoju stažu didėtų iki 510 Eur. Toliau pensijų indeksavimo mechanizmas išliktų toks pat, kaip buo nustatytas įstatymais“, – teigė ministrė.
Pasak jos, didėtų ir valstybinės pensijos. Nuo 2022. m. birželio valstybinių pensijų bazė bus didinama 10 proc., o pačios pensijos 5 proc.
„Kalbant apie šalpos išmokas, bazę padidinus iki 173 Eur, šalpos išmokos pirklausomai nuo išmokų rūšies ir gavėjų kategosrijos didėtų nuo 11,5 Eur iki beveik 52 Eur“, – sakė M. Navickienė.
Anot ministrės, nuo birželio augs ir vaiko pinigai. Jie didėtų iki 80,5 Eur.
Vietoje dvigubo augimo – iki 50 proc.
Energetikos viceministrė Inga Žilienė spaudos konferencijoje papasakojo apie elektros energetikos ir gamtinių dujų kainų amortizavimo priemones.
„Kad gyventojai galėtų gauti visas pagrindines energetikos paslaugas“, – paaiškino ji.
„Esame numatę iš dalies kompensuoti iš valstybės biudžeto lėšų elektros tiekimo augimą visiems buitiniams vartotojams. T. y. ir tiems, kurie yra pasirinkę nepriklausomą tiekėją, ir tiems, kurie dar vis gauna visuomeninio tiekimo paslaugą.
Esame numatę, kad kainų augimas neturėtų būti didesnis negu 40–50 proc. Galutinį augimą įvertins Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.
Jei nebūtų imamasi šių priemonių, elektros kainų augimas, įvertinus visus visuomeninio tiekimo kaštus, augtų daugiau negu dvigubai. T. y. nuo dabar galiojančių 16,7 centų iki beveik 35 centų už kilovatvalandę. Tai būtų labai reikšmingas augimas“, – nurodė viceministrė.
Kalbėdama apie vartotojus, kurie yra pasirinkę nepriklausomą tiekėją, I. Žilienė sakė, kad jiems taip pat yra numatoma subsidijuoti kilovatvalandės tarifą
„Numatant, kad jis nebūtų aukštesnis negu 23 centai. Kol kas tai yra indikatyvus dydis. Dėl galutinės minimalios ribos dar bus priimti sprendimai“, – sakė ji.
Paramos priemonės
Viceministrė dar pasakė, kad yra numatoma parama gyventojams saulės elektrinių įsirengimui.
„Numatoma sukurti paramos schemą savivaldai, institucijoms į saulės parkus, kurių elektra būtų paskirstoma nepasiturintiems gyventojams. Tai bus tęstinės priemonės ateinantiems 5 metams“, – sakė ji.
I. Žilienė toliau dėstė, kad yra numatoma skirti 144 mln. eurų investicinės paramos gaminančių vartotojų saulės elektrinėms ir individualiems kaupimo įrenginiams įsigyti.
„132,8 mln. eurų investicinė parama saulės elektrinėms ir individualiems kaupimo įrenginiams juridiniams asmenims, prioritetą skiriant atsinaujinančių išteklių energijos bendrijoms – taip pat ir daugiabučių namų bendrijoms, kadangi šiai dienai jie tokios galimybės neturi
Taip pat yra numatoma tiekti paramą įmonėms, energijos vartojimo efektyvumui didinti, t. y. Ekonomikos ir inovacijų (EIM) bei Energetikos ministerijos priemonės. Didesnė priemonių verslui bus skiriama iš EIM įvairių paramos fondų.
Tuo metu iš Klimato kaitos programos bus skiriama 12 mln. eurų smulkių ir vidutinių įmonių skatinimui diegti energetikos efektyvumą didinančias priemones“, – sakė ji.
Gamtinėms dujoms – kaip elektrai
Kalbant apie gamtines dujus, I. Žilienė sakė, kad yra numatytas labai panašus mechanizmas, kaip ir elektros vartotojams.
„Esame numatę, kad gamtinių dujų kainą buitiniams vartotojams neturėtų augti daugiau negu 40–50 proc. Jei nebūtų skiriama valstybės subsidija, tada tarifas vienam kubiniam metrui augtų dvigubai, kas turėtų reikšmingą įtaką gyventojų sąskaitoms. Ypač tų, kurie vartoja gamtines dujas šildymui. Tarifo mažinimas būtų taikomas nuo liepos 1 dienos. Konkrečius dydžius suskaičiuotų VERT“, – sakė ji.
Viceministrė dar sakė, kad yra numatyta valstybės parama gyventojų gamtinių dujų katilų keitimui į atsinaujinančios energijos išteklius – šilumos siurblius, granulinį, geoterminį šildymą, saulės elektrinių įsirengimą, pritaikant maksimalų paramos intensyvumą mažas pajamas gaunantiems gyventojams.
„42 mln. eurų paramos bus skirta 2022–2023 metų Klimato kaitos programos lėšomis, taip pat iš Europos Sąjungos lėšų dujinių ir kieto kuro katilų keitimui į efektyvias technologijas namų ūkiuose“, – pridūrė ji.
Taip pat I. Žilienė sakė, kad nuo aukštų kainų labiausiai nukenčia verslas. „Yra numatytos priemonės iš EIM įvairių fondų“, – sakė ji.
Priminimas dėl šilumos ūkio
Viceministė aptarė ir šilumos ūkio sritį, kur jau yra numatytos kompensacijos už centralizuotą ir individualų šildymą.
„Nepriklausomai nuo šildymo būdo – elektra, dujos ar kitos sistemos. Jau numatyta galimybė išdėstyti sąskaitas per visus metus, taip pat skatinama diegti energijos efektyvumo didinimo priemones. Daugiabučių namų šildymo sistemų ir šildymo punktų modernizacijai šiemet numatyta 1,5 mln. eurų. Gyventojai galėtų pasikeisti ten esančią įrangą, galėtų pasikeisti radiatorius, daugiabučių namų šildymo sistemas.
Taip pat planuojama didinti atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) dalį centralizuotai tiekiamai šilumos gamybai. Modernizuoti šilumos siurblius, atlikinės ir geoterminės energijos panaudojimą, investuoti į saulės elektrines, saulės kolektorius ir energijos saugojimo sprendinius. 102 mln. eurų yra numatyta AEI plėtrai ir efektyvumo priemonių diegimui. Sprendžiami ir biokuro klausimai“, – sakė ji.
I. Žilienė pridūrė, kad elektros rinkos liberalizacijos antrojo etapo atidėti dar kartą neplanuojama. Ji taip pat paaiškino, kodėl pasirinktas kainų padidėjimas 40–50 proc.
„Ką matome rinkose. Elektros didmeninė kaina – matome, kad tai ilgalaikė tendencija. Šiai dienai nematome ženklų, kad ta kaina būtų linkusi mažėti. Dėl to manome, kad reikia būti prisitaikiusiems prie aukštesnių kainų. Valstybės siekis šiuo staigiu kainų augimo etapu yra amortizuoti tokį didelį kainų augimą“, – sakė ji.
Finansų ministrė G. Skaistė teigė, kad dabar atsisakoma modelio, pagal kurį buitiniams vartotojams dujų kainų augimą norėta paskirstyti per penkerius metus.
„Tas modelis, kurį Vyriausybė buvo pateikusi rudenį, kad dujų ir elektros kainos būtų išdėliojamos per 5 metų laikotarpį, buvo pasiūlytas remiantis prielaida, kad energijos kainos turėtų mažėti nuo šildymo sezono pabaigos ir taip įmonė „Ignitis“ būtų galėjusi kompensuoti per savo apyvartinį kapitalą“, – sakė G. Skaistė.
Anot jos, akivaizdu, kad po Rusijos invazijos į Ukrainą visos energijos kainų prognozės ateinantiems laikotarpiams pasikeitė iš esmės, todėl tas pasiūlytas modelis yra „nebe validus, jo taikyti nebeįmanoma, kadangi įmonės „Ignitis“ apyvartinis kapitalas tokiu atveju išaugtų iki tokių aukštumų, kurios jau yra nebetoleruotinos“.
„Tai reiškia, kad nuo šios dienos atsisakoma per penkerių metų išdėliojimo būdo, na, buitiškai tariant, ir tiesiog grąžinamos tos neprimokėtos lėšos įmonei „Ignitis“ ir taip pat yra subsidijuojama dalis tų kainų, kurios kiltų, jeigu nebūtų daromi jokie Vyriausybės sprendimai“, – aiškino G. Skaistė.
Jos teigimu, kitą šildymo sezoną neplanuojama atnaujinti ir laikino pridėtinės vertės mokesčio (PVM) „nulinimo“ centriniam šildymui, tam yra pritaręs Seimas. Šita priemonė galios iki šių metų balandžio 30 dienos. Centriniam šildymui įprastai taikomas 9 proc. lengvatinis PVM tarifas.
Bus investuojama į energetinę nepriklausomybę
Investicijoms į energetinę nepriklausomybę – trečiajam plano tikslui – Vyriausybė suplanavo 1,12 mlrd. eurų. Didžioji dalis tikslo įgyvendinimui numatytų priemonių – skirta Lietuvos gyventojams. 275 mln. eurų numatyti naujai Renovacijos investicinei platformai, subsidijos „žaliajai“ renovacijai ir daugiabučių atnaujinimui sudaro dar 277 mln. eurų, praneša Finansų ministerija.
Ši priemonė skirta subsidijuoti 30 proc. renovacijos projektus, kurie pasieks pastatų ne žemesnę, kaip „B“ energinio naudingumo klasę ir diegiant atsinaujinančių išteklių technologijas. Taip pat 46 mln. eurų numatyti privačiai elektromobilių įkrovimo infrastruktūrai daugiabučių namų kiemuose, namų ūkiuose ir privačiose įmonėse.
„Yra suformuota nauja priemonė, tai yra „Renovacijos investicinį platforma“, kuri bus skirta tam, kad daugiau daugiabučių būtų renovuota šiais metais. Visos šios priemonės startuoja šiais metais. Buvo paspartintos investicijos, kurios buvo suplanuotos, tam, kad greičiau pereitume prie atsinaujinančių energijos šaltinių ir taupyti energiją“, – sakė G. Skaistė.
Saulės elektrinių įsigijimui ir įrengimui skatinti suplanuota 60 mln. eurų, o biomasės ir iškastinio kuro katilų keitimui technologiškai pažangesniais įrengimais – dar 19 mln. Iš viso šios priemonės sudarys 677 mln. eurų dalį.
Tuo tarpu į Lietuvos verslą orientuotos priemonės sudarys 253,7 mln. eurų ir apims tokias priemones, kaip: saulės, vėjo elektrinių bei elektros kaupimo baterijų diegimą versle – skiriama 60 mln. eurų, vandenilio gamybos įrangai iš atsinaujinančios energetikos išteklių – 70 mln. eurų, „žaliosios“ pastatų renovacijos medienos komponentų gamybai – dar 50 mln. eurų.
Taip pat 38,5 mln. eurų numatyti technologinės įrangos atnaujinimui ir saulės elektrinėms pramonės įmonėse bei 35,2 mln. eurų – investicijoms į biodegalų gamybos technologijas.
Be to, investicijos energetinės nepriklausomybės stiprinimui apims ir valstybinius projektus. Čia suplanuoti keturi 50 MW galios energijos baterijų parkai, kurių įgyvendinimui bus skiriama 100 mln. eurų.
Taip pat planuojama viešųjų pastatų renovacija, tam skiriant 40 mln. eurų bei 30 mln. eurų – saulės ir vėjo elektrinių diegimui visuomeniniuose pastatuose.
10 mln. eurų planuojama skirti naujų renovacijos standartų bandymams keturiuose tipiniuose viešuose ir, atitinkamai, daugiabučiuose pastatuose. Pasirengimui jūrinio vėjo parko Baltijos jūroje įrengimui suplanuoti 9,8 mln. eurų, o renovacijos procesų informacinei sistemai – 3 mln. eurų. Valstybinių projektų dalis bendrame Vyriausybės pristatytame pakete sudarys 192,8 mln. eurų.
Anot finansų ministrės, Vyriausybės siūlomame pakete derinami keli skirtingi finansavimo šaltiniai, užtikrinant sklandų priemonių įgyvendinimą.
„Energetinės nepriklausomybės stiprinimui numatytos priemonės jau buvo suplanuotos finansuoti iš Europos Sąjungos investicijų, tačiau paspartinus programuotų priemonių įgyvendinimą, jas siūloma efektyviai panaudoti dar šiemet. Kitaip tariant, paankstinome kai kurias priemones, perorientavome lėšas, derindami nacionalinio biudžeto lėšas, ES lėšas, sukurdami papildomus finansinius mechanizmus iš privačių ir grįžtančių lėšų“, – teigė ministrė G. Skaistė.
Konkrečiai „Infliacijos pasekmių sušvelninimo ir energetinės nepriklausomybės stiprinimo“ paketą sudaro: 1,03 mlrd. eurų nacionalinio biudžeto lėšos, 782,2 mln. eurų numatyti iš ES lėšų, dar 400 mln. eurų suplanuota iš finansinių priemonių, ir, galiausiai, 53,9 mln. eurų – Sodros biudžeto lėšos.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mykolas Majauskas pateiktą paketą vertina gerai, tačiau ragina nepamiršti apie reikalingas reformas mokesčių sistemoje.
„Reikšmingas ir taiklus pagalbos priemonių planas pagrindinę paramą skiriant mažas ir vidutines pajamas gaunantiems. Tuo pačiu sprendžiamos ilgalaikės problemos mažinant darbo mokesčius ir didinant investicijas į energijos efektyvumą.
Tokios didelės apimties valstybės pagalbos pavyzdžių Europos Sąjungoje kol kas nėra. Todėl bus svarbu atidžiai stebėti infliacijos dinamiką ir nepamiršti įsipareigojimų sutvarkyti gyvulių ūkį mokesčių sistemoje, kad neužkrautume nepakeliamos paskolų naštos ateities kartoms“, – komentuoja M. Majauskas.
Mokesčių reformos neatsisako
Finansų ministrė teigė, kad planų peržiūrėti mokesčių sistemą nėra atsisakoma, tačiau dabar tam – netinkamas metas.
„Mokesčių reformai ar lengvatų peržiūrai, kaip mes ją vadiname, namų darbai yra atlikti. Darbo grupė analizavo, esame pasiskaičiavę įvairius variantus, analizė yra atlikta.
Planas buvo pristatyti siūlymus Seimui pavasario sesijoje, tačiau atsižvelgiant į itin didelį neapibrėžtumą ir tą situaciją, kurią turime šiandien, šiandien Finansų ministerijos prioritetai yra kitoje vietoje, tačiau planų peržiūrėti mokesčius neatsisakome.
Galbūt šiek tiek vėliau. Kada tiksliai, turbūt matysime nuo besikeičiančios situacijos ekonominėje plotmėje“, – sakė G. Skaistė.
Pasak jo, metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių ir paslaugų, maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, transporto prekių ir paslaugų kainų padidėjimas.
Finansų ministerija prognozuoja, kad šiemet Lietuvos ekonomikos augimas tęsis, tačiau dėl Rusijos karo Ukrainoje bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas bus lėtesnis nei numatyta praėjusių metų pabaigoje ir sieks 1,6 proc.
Ministerijos teigimu, vidutinė metinė infliacija 2022 metais sudarys 9,8 proc. ir bus didesnė, nei prognozuota iki Rusijos karinės invazijos į Ukrainą. Numatoma, kad šiemet darbo užmokesčio augimas sieks 8,8 proc.
