Ši informacija paskelbta Energetikos ministerijos parengtame ir kovo 30 dieną teisės aktų informacinėje sistemoje užregistruotame Vyriausybės nutarimo projekte dėl įgaliojimų atstovauti Lietuvos valstybei suteikimo.
Svarbu pastebėti, kad Energetikos ministerija pavedimą parengti šį nutarimą gavo 2022 metų vasario 18 dieną. T. y. iki karo Ukrainoje pradžios, elektros importo iš Rusijos sumažinimo iki techninio minimumo ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pranešimo apie apribotą galimybę disponuoti „Inter Rao Lietuva“ sąskaitomis.
„Delfi“ su prašymu patikslinti šias aplinkybes kreipėsi į „Inter Rao Lietuva“, Rusijoje registruotą „Inter Rao“ ir Energetikos ministeriją. Sulaukus atsakymų, publikacija bus papildyta.
„Įmonė apie tai nieko nežino. Iš Jūsų siųstos nuorodos matoma, kad kalbama ne apie AB „Inter Rao Lietuva“, bet apie AB „Inter Rao“, todėl turėtumėte į juos ir kreiptis bet kokių komentarų“, – nurodoma Lietuvoje registruotos įmonės pateiktame atsakyme.
„Lietuvos Respublikos Vyriausybė įgaliojo Lietuvos Respublikos energetikos ministeriją atstovauti valstybei atliekant visus veiksmus, susijusius su Lietuvos Respublikos Vyriausybės (valstybės) teisių ir interesų gynimu, visų instancijų Lietuvos Respublikos teismuose, be kita ko, Lietuvos Respublikos ir užsienio ginčų sprendimo institucijose, sprendžiant visus galimus ginčus su AB „Inter RAO“. Šiuo metu nagrinėjama AB „Inter Rao“ pareikšta pretenzija. Kol vyksta pirminiai vertinimai, susilaikytume nuo platesnio komentavimo“, – rašoma Energetikos ministerijos atsakyme.
Tuo metu Vyriausybės nutarimo projekto lydraštyje nurodoma, kad jo tikslas yra įgalioti Energetikos ministeriją atstovauti Lietuvos Vyriausybei (valstybei) atliekant visus veiksmus, susijusius su Lietuvos valstybės teisių ir interesų gynimu, be kita ko, Lietuvos ir užsienio ginčų sprendimo institucijose, sprendžiant visus galimus ginčus pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Inter Rao“ pranešimą apie ginčą, susijusį su tariamu, Lietuvos įvykdytu, Lietuvos Vyriausybės ir Rusijos Vyriausybės sutarties dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos pažeidimu.
„Organizuoti ir atlikti teisinių paslaugų ir kitų reikiamų ekspertų paslaugų pirkimus, sudaryti sutartis su Lietuvos ar užsienio teisininkais, suteikti jiems įgaliojimus atstovauti Lietuvos valstybei, koordinuoti jų atstovavimo veiksmus ir atlikti kitus su tuo susijusius veiksmus, sudaryti sutartis su kitais reikiamais ekspertais dėl jų paslaugų, susijusių su šiame punkte nurodyto ginčo sprendimu“, – vardijama dokumente.
Papildomai pažymima, kad pranešime apie arbitražą yra reiškiamos pretenzijos Lietuvai dėl tariamų sutarties pažeidimų, susijusių su investuotojų atliktų investicijų Lietuvoje atsipirkimu, ir to galimai nulemtų investuotojų teisių pažeidimų ir padarytos žalos.
„Konkreti atlygintinos žalos suma pranešime apie arbitražą nėra įvardijama, tik nurodoma, kad dėl pranešime apie arbitražą paminėtų sutarties pažeidimų investuotojai patyrė didelę ekonominę žalą ir kad ši suma bus vėliau patikslinta“, – rašoma dokumente.
Projekte nurodoma, kad įgaliojimas galiotų iki 2026 metų gruodžio 31 dienos, o su jo vykdymu susijusias išlaidas siūloma apmokėti Finansų ministerijai iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų.
„Delfi“ praėjusią savaitę rašė, kad „Inter Rao Lietuva“ veiklos ateitis Lietuvoje skendi migloje. Nors FNTT pranešė apie apribotą galimybę disponuoti įmonės sąskaitomis, jos atstovai nurodo, kad įsipareigojimai klientams ir partneriams vis dar vykdomi. Tuo metu kiti elektros tiekėjai sako, kad mielai perimtų apie 10 proc. siekiančią rinkos dalį.
Nuo tada iš „Inter Rao Lietuva“ stebėtojų tarybos pasitraukė Jonas Garbaravičius ir Rytis Davidovičius.
