Eksportas augs, bet lėčiau
Ketvirtadienį verslumo ir eksporto plėtros agentūros „Versli Lietuva“ organizuotoje spaudos konferencijoje analitikų buvo teigiama, kad Lietuvos eksportas šiemet augs kiek lėčiau nei tikėtasi, o tam įtaką darys tarptautinė geopolitinė padėtis ir kitokio pobūdžio ekonominės rizikos.
„Kol kas prognozuoti galime tik labai atsargiai, nes yra per daug nežinomųjų – neaišku, kiek truks ir kokia bus karo Ukrainoje baigtis, nežinia, kaip sparčiai kils žaliavų kainos, taip pat neabejojame, kad Europos Komisija koreguos oficialią ES valstybių-narių ekonominę augimo prognozę.
Šioje situacijoje optimizmą galime išlaikyti dėl to, kad visos Lietuvos ekonomikos atsigavimas po pandemijos smūgio buvo greitas, o pernykščiai eksporto rezultatai pranoko priešpandeminius metus“, – sakė „Verslios Lietuvos“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadovė Jonė Kalendienė.
Ji pabrėžė, kad atsižvelgiant į esamas rizikas ir neapibrėžtumus metų eigoje, prognozės gali būti stipriai koreguojamos: žemyn – jei smuks eksporto apimtys, aukštyn – dėl kainų kaitos.
„Šiuo metu vertiname, kad daugiausia įtakos eksporto vertės augimui turės kylančios kainos. Kitaip tariant, šiemet Lietuvos verslai šalyje pagamintų prekių eksportuos beveik tiek pat, kiek ir pernai, tačiau už brangiau. Tikimės, kad jau kitąmet eksporto augimą lems abu faktoriai – ir apimties, ir kainų kilimas“, – sakė J. Kalendienė.
Lyginant su 2021 m. rugsėjo prognoze, lietuviškos kilmės prekių eksporto augimas mažinamas nuo 14,6 proc. iki 11,1 proc., o paslaugų – nuo 8,5 proc. iki 3,8 proc.
„Pagrindinė eksporto augimo priežastis – kainų augimas. Kiekiui augimą numatome labai nedidelį, nesiekiantį 2 proc., todėl suminis eksporto padidėjimas atrodo visai nemažas“, – sakė ji.
Karas labiausiai paveiks reeksportu užsiimantį verslą
Nustatydama šių metų prognozes „Verslios Lietuvos“ analitikų komanda darė prielaidas, kad Lietuva neeksportuoja į Kiniją, prekybiniai santykiai su Rusija ir Baltarusija taip pat nutraukiami, o eksportas į Ukrainą nevyksta.
„Ukrainą galima vadinti viena reikšmingesnių Lietuvos prekybos partnerių. Pagal lietuviškos kilmės prekių eksportą ši valstybė užėmė aštuntą vietą tarp visų rinkų. Vertiname, kad tiesioginis nutrūkusio lietuviškų prekių eksporto efektas apimtims gali siekti apie 400 mln. eurų. Tuo tarpu nuostoliai dėl Rusijos ir Baltarusijos rinkų gali būti gerokai mažesni – atitinkamai 150 mln. ir 40 mln. eurų“, – sakė J. Kalendienė.
Sankcijos Rusijai ir Baltarusijai paveiks ir paslaugų eksportą, buvo teigiama spaudos konferencijoje. Tiesioginis efektas paslaugų eksporto apimtims sieks apie 140 mln. eurų dėl Baltarusijos, 240 mln. – dėl Rusijos ir apie 50 mln. – dėl Ukrainos.
J. Kalendienė atkreipė dėmesį, kad dabartinė geopolitinė padėtis ir iš to kilusios ekonominės pasekmės labiausiai paveiks reeksportu užsiimantį verslą.
2021 m. didžiausia reeksporto be energetinių produktų dalis teko Rusijai (27 proc. viso reeksporto), tačiau, kaip buvo teigta, jau pernai šioje rinkoje išryškėjo ir didžiausias reeksporto nuosmukis – reeksportas per metus sumažėjo 156 mln. eurų.
Vertinama, kad nutraukus prekybinius santykius su Rusija ir Baltarusija tiesioginis efektas reeksportui apimtims atitinkamai siekia 2,1 mlrd. eurų ir 500 mln. eurų, o nutrūkus reeksportui į Ukrainą tiesioginis efektas siekia apie 270 mln. eurų.
„Prognozuojame, kad šiemet bendra reeksporto vertė gali trauktis net 16,5 proc. ir tam daugiausia įtakos darys apimties sumažėjimas.
Nors reeksporto dalis į Europos Sąjunga kasmet sparčiai auga – pernai šis augimo rodiklis siekė net 22 proc., negalime tikėtis, kad kitos rinkos labai greitai pakeis šias minėtas tris šalis. Kita vertus, jau kitais metais tikimės, kad reeksportas atsigaus, t. y. verslai suras kitas rinkas, ir jis augs 8,5 proc.“, – sakė J. Kalendienė.
Suskaičiavo nuostolius
Galiausiai buvo apibendrinama, kad 2022 m. prognozuojamas 16,2 proc. reeksporto (išskyrus energetinius produktus-red.) mažėjimas iki 10,5 mlrd. eurų, o 2023 m. – 8,5 proc. reeksporto vertės augimas iki 11,4 mlrd. eurų. Taip pat prognozuojama, kad 2022 m. reeksporto kainos augs apie 4 proc., o apimtys mažės 19 proc.
2023 m. prognozuojamas 2 proc. kainų ir 6,4 proc. apimčių augimas. Prognozė remiasi tomis pačiomis prielaidomis, kurios buvo taikomos ir lietuviškos kilmės eksportui.
Nutraukus prekybinius santykius su Baltarusija ir Rusija, buvo įvertintas tiesioginis efektas reeksporto apimtims, kuris atitinkamai yra 500 mln. ir 2100 mln. eurų, buvo teigiama specialistų.
Toks pats įvertis taikomas ir 2023 m. Reeksporto vertės į Ukrainą įvertintas tiesioginis efektas reeksporto apimtims yra apie 270 mln. eurų 2022 m. ir tiek pat 2023 m. Rizikos dėl prognozių neišsipildymo yra tokios pat kaip lietuviškos kilmės eksportui.
2022 m. prognozuojamas 3,8 proc. paslaugų eksporto augimas iki 12,8 mlrd. eurų, o 2023 m. – 5,5 proc. iki 13,5 mlrd. eurų per metus. Prognozuojama, kad 2022 m. eksporto kainos augs apie 5 proc., o apimtys mažės 1,1 proc.
2023 m. prognozuojamas 2 proc. kainų ir 3,4 proc. apimčių augimas. Prognozė remiasi tomis pačiomis prielaidomis, kurios buvo taikomos ir lietuviškos kilmės eksportui.
Nutraukus prekybinius santykius su Baltarusija ir Rusija, įvertintas tiesioginis efektas paslaugų eksporto apimtims yra atitinkamai 140 mln. ir 240 mln. eurų. Toks pats įvertis taikomas ir 2023 m. Paslaugų eksporto vertės į Ukrainą įvertintas tiesioginis efektas apimtims yra apie 50 mln. eurų 2022 m. ir tiek pat 2023 m. Rizikos dėl prognozių neišsipildymo taip pat yra tokios pat kaip lietuviškos kilmės eksportui.
