„Niekada nebuvo tikslas ir neplanuojame atimti iš žmonių sveikatos draudimo. Neplanuojame palikti žmonių, kurie neturi pajamų, be gydymo. Negali atimti iš žmogaus to, ko jis neturi. Jeigu žmogus neturi pajamų, darbo, tai kokį iš jo mokestį paimsi? Tai šito tikslo niekada nebuvo, nėra ir tikiuosi, kad jo Seime neatsiras“, – trečiadienį LRT radijui kalbėjo V. Šilinskas.
Viceministro teigimu, priėmus įstatymo pakeitimus, sveikatos draudimą Užimtumo tarnyboje registruoti asmenys prarastų tik tuomet, jeigu būtų išsiaiškinta, kad jie gauna pajamų iš nelegalaus darbo.
„Jeigu dirba nelegaliai. Reiškia, jis turi pajamų. Jis turi mokėti mokesčius. Tai šitas pakeitimas yra, bet aš jo per daug neakcentuočiau. Tiesiog, šiandien manau, kad per didelė apsauga šitiems asmenims yra įrašyta. Nes dabar įstatyme įrašyta, kad galima išbraukti ir reikalauti pačiam susimokėti sveikatos draudimą, jeigu jį pagauna du kartus per metus.
Tai tikrai per didelė apsauga. Manau, kad vieno pagavimo per metus yra į valias, kad žmogus, turėdamas pajamų, galėtų susimokėti sveikatos draudimą“, – aiškino jis.
Tuo metu pačios reformos tikslas, pasak viceministro, – padėti žmonėms grįžti į darbo rinką, tiksliai nustatant jų nedarbo priežastis ir suteikiant pagalbą.
„Mūsų tikslas yra atskirti klientus. Tie, kurie ieško darbo, mes jiems turime pasiūlyti darbą. Tie, kurie darbo neieško, mes turime nepamiršti tų žmonių, išsiaiškinti, kokios yra tos problemos, tikrosios priežastys ir jas pašalinti“, – tvirtino V. Šilinskas.
ELTA primena, kad kovo 1 d. šalyje registruota 174,1 tūkst. darbo neturinčių asmenų – 3,2 tūkst. mažiau nei prieš mėnesį ir 102,9 tūkst. mažiau nei prieš metus. Registruotas nedarbas sudarė 10 proc. Palyginti su 2021 m. kovo 1 d., nedirbančių darbingo amžiaus gyventojų sumažėjo 6,1 proc. punkto.
