„Corner hotel“ vadovė Rima Mikalauskienė LNK žinioms pasakojo į viešbutį priėmę gyventi nuo karo bėgančius ukrainiečius.
„Šį sprendimą priėmėme ne tam, kad padidintume užimtumą, bet, kad suteiktume paramą. Skaičių įvardyti nenorėčiau, bet džiaugiamės galėdami padėti žmonėms“, – sakė vadovė.
Kaip buvo teigiama, iš pradžių viešbutis ukrainiečius planavo priglausti mėnesiui, tačiau dabar matoma, kad pagalbos reikės ilgesniam laikui, o kiek ilgai viešbutis galės išlaikyti ukrainiečius, vadovė sakė, kad priklausys ir nuo valstybės pagalbos verslui.
„Bent jau, kad būtų kažkaip pripažinta, kaip parama ir, kad bent kažkokią dalį, tarkim, PVM, nereikėtų skaičiuoti, kad nebūtų apmokestinama, kad sumažintų mokesčių naštą“, – sakė ji.
Tiesa, karo pabėgėlius remiančiam verslui kai kurios šalys jau lengvina mokestinę naštą. Lenkija, Vokietija ir Belgija išplėtė galimybes atskaityti pridėtinės vertės mokestį arba jį susimažinti.
„Įvedė ir priėmė tokius, kaip išaiškinimus, kad PVM, tiek prekių tiekimas, paslaugų teikimas, susijusiems su nukentėjusiais kare, yra neapmokestinamas PVM, tiek išlaikoma teisė į atskaitą, tai yra verslui netenka dar papildoma PVM našta dėl suteikiamos paramos“, – situaciją aiškino advokatė Monika Bielskienė.
Lietuvoje ukrainiečius remiančiam verslui taip pat galioja mokesčių lengvatos.
Pavyzdžiui, įmonė iš pajamų gali du kartus atskaityti paramos vertę ir taip susimažinti pelno mokestį, arba atskaityti PVM už įsigytas prekes, tačiau tuo pasinaudoti gali ne kiekvienas verslas.
„Jeigu juridinis asmuo buvo įsigijęs šias prekes savo PVM apmokestinimai veiklai vykdyti ir nutarė, kad dalį jų paaukos per pelno nesiekiančią organizaciją, tai reiškia, kad PVM jis gali atskaityti ir tą PVM jis gali susigrąžinti“, – aiškino Valstybinės mokesčių inspekcijos teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė.
Advokatė M. Bielskienė sakė, kad PVM lengvatas taikančioje Vokietijoje, Belgijoje ir Lenkijoje irgi yra savų sąlygų, tačiau tik Lietuvoje įmonė suteikusi paramą prekėmis, kuriomis pati neprekiauja, mokesčių lengvatų negauna.
„Lietuvos pozicija yra labiau ribota ir siejama labiau su tuo, kad įmonė gali teikti paramą ir nepatirti mokestinių pasekmių tik tokiu atveju, jei paramą tiekia tomis prekėmis ar paslaugomis, kurios jai yra įprastos ir, kuriomis ji užsiima.
Jei sugalvos ką kitą, ko reikia pabėgėliams, tai mokestinės pasekmės yra ir ji praranda teisę į PVM atskaitą“, – teigė ji.
O štai ekonomistas VU docentas Algirdas Bartkus į PVM lengvatas teigė žiūrintis atsargiai.
„Daugiau tai tikrai nereikia, nes, atitinkamai, mūsų biudžetas irgi nėra guminis, o mums netolimoje ateityje nusimato, ko gero, būtinybė peržiūrėti PVM arba akcizus, kurie yra susiję su kuru“, – sakė A. Bartkus.
Premjerė teigė, kad nemažai mokesčių mokėtojų pinigų bus skiriama ukrainiečių socialinei apsaugai, švietimui, tačiau verslui, kuris prisidės sava parama, papildomų mokesčių palengvinimų ji sako nesitikėti.
„Tokios diskusijos apie mokesčių lengvatas šiuo metu nėra ir nebuvo ir nežinau, kodėl turėtų būti“, – teigė premjerė Ingrida Šimonytė.
Tačiau finansų viceministrė užsiminė, kad daugiau mokesčių lengvatų bus, bet ne privačiam verslui, o paramos organizacijoms.
„Pakeitimas būtų, kad labdaros paramos organizacijos už gautas lėšas, paaukotas gyventojų, įmonių, galėtų pirkti paramą ir labdarą, prekes be PVM mokesčio“, – teigė finansų viceministrė Rūta Bilkštytė.
Skaičiuojama, kad jei Ukrainai ir ukrainiečiams parama išaugtų dešimtadaliu, valstybės biudžetas dėl to netektų iki trijų milijonų eurų.
