Dar neišėję verslai, jeigu ateityje ir priimtų sprendimą dėl Rusijos, tai veikiausiai ne iš solidarumo su Ukraina, bet dėl iššūkių reputacijai ir verslo ateičiai.

Kai kurios Lietuvos verslui atstovaujančios organizacijos siūlo idėją, kad užsienio bendrovės vietoj Rusijos galėtų rinktis provakarietiškas Rytų Europos šalis ir taip iš dalies išspręstų savo dilemą.

Aštri kritika iš Ukrainos

„Išvykimas iš Rusijos būtų neįsivaizduojamas žmogišku požiūriu“, – reaguodamas į kritiką kalbėjo Prancūzijos mažmeninės prekybos milžinės „Auchan“ vadovas Yvesas Claude‘as.

Prancūzijos laikraščiui „Le Journal du Dimanche“ verslininkas sakė, kad priekaištai, kuriuos meta Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, nėra pagrįsti, nes bendrovė tenori išsaugoti savo darbuotojus – tūkstantinį personalą Rusijoje.

Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas Rimas Varkulevičius nesutinka su tokiais argumentais ir mano, kad jeigu kitos valstybės galėjo pasitraukti, tuomet gali ir Prancūzija.

„Kaip pilietis ir kaip verslo bendruomenės atstovas aš vertinu neigiamai, galbūt net labai neigiamai Prancūzijos kompanijų tokią elgseną (...).

Žudomi žmonės, vaikai, griaunami miestai. Viduryje Europos – ar galite įsivaizduoti? Tai čia savotiškas toleravimas. Kodėl Lietuva, maža valstybė gali būti drąsi, o didelė ieškos sau visapusiškos naudos, prisidengdama socialiniais dalykais?“, – klausia R. Varkulevičius.

Anot jo, galima suprasti, jeigu verslas nepasitraukia tuoj pat, tačiau kompanijų pozicija turi būti griežta ir sakyti aiškiai „mūsų čia nėra, mes jūsų neremsime“.

Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala teigia, kad svarbu tai, jog Europos politinis kursas yra aiškus ir tai parodo pritaikytos Rusijai sankcijos.

„Tuo pačiu yra siunčiamas signalas, kad Rusija nėra tas partneris, su kuriuo galima vystyti pragmatiškus ir konstruktyvius ryšius. Bet, be abejo, laisvos rinkos ekonomikose vyriausybės neturi tiesioginių svertų liepti be konkrečių sankcijų konkrečioms įmonėms, kurių sankcijos neveikia, nebevystyti verslų Rusijoje arba su Rusija“, – sakė L. Kojala.

Linas Kojala

Jis teigia, kad aplinkybės, dėl kurių prancūzų ar kitos kompanijos priima palankesnius Rusijai sprendimus, gali skirtis: tai ir įdarbintų Rusijos piliečių skaičiai, šios šalies rinkos dalis bendrose įmonės pajamose. Galbūt kai kurios jų mano, jog karas greitai baigsis, „nors jokio pagrindo taip manyti šiandien nėra“, sakė politologas.

„Manau, kad mes greta tų įmonių, kurios nusprendžia toliau tęsti veiklą ir ieško argumentų, turime matyti daugybę įmonių, kurios pritaikė sankcijas Rusijai, nors tos sankcijos nėra joms privalomos“, – kalbėjo L. Kojala.

R. Varkulevičius įsitikinęs, kad agresijos pasmerkimas turi būti bekompromisis.

„Jeigu reikės gintis, ar mes irgi taip pat ilgai galvosime, ar reikia aktyvinti penktą straipsnį (NATO sutarties – red.)? Tai jeigu kitos NATO valstybės narės galvos mėnesį ar panašiai, tai kokia tada prasmė būti kokioje nors sąjungoje?“, – kalbėjo jis.

Klausimų kyla ne tik dėl Prancūzijos kompanijų

Įvertinus Vakarų kompanijas, kurios nesitraukia iš Rusijos, būtų klaidinga sakyti, kad visos jos yra iš Prancūzijos arba kad visas šios šalies verslas nusprendė likti Rusijoje.

Pavyzdžiui, įdomus yra Šveicarijos atvejis. Daugelis maloniai nustebo, kad ši Alpių šalis nutarė peržengti savo neutraliteto ribas ir prisidėti prie tarptautinių sankcijų Rusijai dėl agresijos prieš Ukrainą.

Tačiau Šveicarija yra svarbus žaliavų rinkos dalyvis: kai kuriais vertinimais, apie 80 proc. Rusijos žaliavų gali būti parduodama būtent per Šveicariją, o šios šalies vyriausybės ataskaita rodo, kad 2018-aisiais metinis žaliavos prekybos mastas šioje šalyje siekė 906 milijardų JAV dolerių, praneša vokiečių transliuotojas „Deutsche Welle“.

Žiniasklaida skelbė ir apie šimtus Belgijos bendrovių, kurios nesitraukia iš Rusijos, o iš Jungtinių Amerikos Valstijų griežtos nesitraukimo pozicijos laikosi dar daugiau kompanijų nei Prancūzijoje.

Tačiau internetinio leidinio „Investment Monitor“ teigimu, Amerikos bendrovėms pasislėpti nuo kritikos leidžia tai, kad jų pavadinimai mažiau girdimi kasdienybėje, o štai Prancūzijos kompanijos, bent jau Europoje, pažįstamos gerai.

Be to, aiškiausi ukrainiečių raginimai boikotuoti prekes nuskambėjo būtent prancūzų kompanijų atžvilgiu.

Ukrainos prezidentas V. Zelenskis, prieš savaitę kreipdamasis į Prancūzijos parlamentą, paragino šios valstybės bendroves, įskaitant automobilių gamintoją „Renault“, prekybos centrų grupę „Auchan“ ir DIY mažmenininką „Leroy Merlin“ trauktis iš Rusijos.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba sekmadienį ragino boikotuoti „Auchan“ po kompanijos vadovybės atsisakymo nutraukti veiklą Rusijoje, aiškinamo noru išsaugoti darbuotojus, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“.

„Boikotuokite „Auchan“, „Alcampo“, „Leroy Merlin“, „Decathlon“, – kalbėjo Ukrainos diplomatijos vadovas.

Šį antradienį Prancūzijos sporto prekių tinklas „Decathlon“ paskelbė, kad laikinai uždaro savo parduotuves Rusijoje, praneša ELTA.

„Griežtai laikydamasi tarptautinių sankcijų, „Decathlon“ pažymi, kad nebetenkinamos tiekimo sąlygos, reikalingos tolesnei veiklai Rusijoje. „Decathlon“ turi laikinai uždaryti savo parduotuves“, – sakoma bendrovės pranešime.

Prancūzijos automobilių gamybos milžinė „Renault“ praėjusį trečiadienį paskelbė, kad nedelsdama stabdo savo gamyklos Maskvoje veiklą po to, kai Kijevas paragino boikotuoti bendrovę dėl jos veiklos Rusijoje.

Lietuvoje yra idėjų, kaip problemą paversti galimybe

D. Kuleba taip pat kreipėsi ir į Lietuvos verslą. R. Varkulevičius pasidalijo per Ukrainos ambasadą Lietuvoje atsiųstu laišku.

„Kviečiu jus ir jūsų organizaciją prisidėti prie etiškai veikiančio ir socialiai atsakingo verslo pasaulyje, kuris jau nutraukė arba suspendavo veiklą Rusijoje arba su Rusija“, – rašoma laiške.

D. Kuleba kartu kviečia dalyvauti atkuriant Ukrainą.

„Kai tik Ukraina laimės šitą karą, mes pradėsime atkurti savo infrastruktūrą ir ekonomiką, toliau žengdami reformų keliu į pilnateisę narystę Europos Sąjungoje“, – teigia ministras.

L. Kojala sako, kad Europa tikrai nepraloš nusigręžusi nuo Rusijos ekonomikos.

„Manau, kad atsiveria kaip tik daug naujų galimybių įvairioms įmonėms dėl to, kad Europa persiorientuos savo energetinius išteklius. Tai reikš dar didesnes investicijas į atsinaujinančią energetiką, į kitas sritis“, – sakė politologas.

Anot jo, didesnė problema yra pačiai Rusijai – nutiesti naujus dujotiekius ne taip paprasta. Savo ruožtu kliautis Kinija bus sunku, nes ši Azijos šalis puikiai supranta Vakarų ekonominį potencialą ir išsivystymą.

R. Varkulevičius sako, kad Vakarų ir Lietuvos ekonominė galia yra tai, ko dabar ypač reikia. Tad ir Prancūzijos verslai, kurie „netelpa“ Prancūzijoje, galėtų apsistoti čia.

„Žinote, verslas turi ir tą gudrumo prezumpciją, kad jeigu jau jie pas save vietos Prancūzijoje neturi, tai yra Rytų Europa, perkelkite į Rytų Europą (...).

Aišku, negalima į Indiją iškelti, kuri rodo palankumą agresoriui, negalima į Afriką iškelti, kur nėra infrastruktūros, nėra specialistų, bet Europa tam yra pasirengusi“, – sakė R. Varkulevičius.

Rimas Varkulevičius

„Koncentruokime į Europą, tą seniai reikėjo daryti. Nuo to Europa tik tvirtėtų, nuo to jos gamybinis ir gynybinis potencialas taip pat būtų žymiai didesnis. (...) Atsakant į agresoriaus veiksmus mes turime būti ir turtingi, ir protingi, ir aktyvūs“, – pridūrė jis.

L. Kojala įsitikinęs, kad Rusija visiškai sugriovė savo reputaciją ir netgi labai pragmatiškiems verslams bus labai sunku matyti Rusiją kaip valstybę, į kurią yra saugu investuoti ilgalaikėje perspektyvoje.

Penki reakcijų variantai

Verslų pasitraukimo iš Rusijos situaciją fiksuojanti Jeilio vadybos mokykla (Yale School of Management) suskirsto kompanijas į penkias grupes pagal tai, kaip jos žiūri į veiklą Rusijoje (kalbama ne tik apie prancūzų bendroves).

  • Pasitraukimas – visiškas išėjimas, kompanijos palieka Rusiją;
  • Suspendavimas – laikinai stabdomos operacijos, paliekant galimybę sugrįžti;
  • Susiaurinimas – kompanijos sumažina veiklos mastą, stabdydamos dalį operacijų;
  • „Laiko pirkimas“ – atidedamos investicijos ir plėtra, tačiau veikla iš esmės tęsiama;
  • Gynybinė pozicija – atmetami bet kokie variantai trauktis ar riboti veiklą.

„Auchan“, „Decathlon“, „Leroy Merlin“ (visas jas valdo Mulliez'ų šeima) buvo pasirinkusios pastarąjį – įsitvirtinimo ir gynybos kelią. Bet, kaip minėta, „Decathlon“ antradienį pakeitė poziciją.

Šis šaltinis skelbia, kad „Auchan“ metinės pajamos Rusijoje siekia 3,5 mlrd. dolerių, o namų apyvokos, statybinių ir kitų prekių mažmenininkė „Leroy Merlin“ gauna 4 mlrd. dolerių pajamas.

Griežtą nesitraukimo politiką pasirinko ir kai kurios kitos prancūzų kompanijos – tiekimo grandinių sprendimus teikianti „ID Logistics“, tarptautinis investicijų bankas ir finansinių paslaugų kompanija „Societe Generale“.

Dalis Prancūzijos bendrovių vis dėlto ėmėsi lankstesnės politikos.

Energetikos milžinė „TotalEnergies“ susilaiko nuo naujų investicijų Rusijoje, o praėjusią savaitę paskelbtame pranešime „griežčiausiai smerkia Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą“.

„TotalEnergies“ kartu apeliuoja į tai, kad Europa tebeperka iš Rusijos dujas, tad ir bendrovė teigia tęsianti suskystintųjų gamtinių dujų tiekimą Europai iš Rusijos Jamalo SGD gamyklos. Kita vertus, prancūzų kompanija nutarė nebepirkti naftos ir jos produktų ir šį sprendimą ketina įgyvendinti vėliausiai iki metų pabaigos.

Veiksmų ėmėsi ir Prancūzijos transportavimo bendrovė „CMA CGM“, ji suspendavo paslaugų teikimą Rusijai. Oro linijų bendrovė „Air France“ vasario 27 dieną nutarė laikinai stabdyti paslaugas ir skrydžius virš Rusijos. Kai kurie prabangos prekių ženklai, pavyzdžiui, „Hermes“ ir „Chanel“, taip pat suspendavo paslaugų teikimą Rusijoje.

Pasiteiravus, ar įvairių Vakarų įmonių lūkuriavimas, apsisprendimas neišeiti iš Rusijos paveiks Europos Sąjungos vienybę ar netgi karo eigą, L. Kojala mano, kad tai neturės įtakos.

„Nemanau, kad turės. Politiniai sprendimai yra vienas lygmuo. Įmonių sprendimai, kurie yra nesusieti su formaliai pritaikytomis sankcijomis, yra visai kitas lygmuo“, – sakė politologas.

Anot jo, vyriausybės šiuo atveju negali liepti, bet gali pasiųsti politinį signalą, ką dabar reiškia partnerystė su Rusija. Vis dėlto, eksperto teigimu, dar svarbesnis veiksnys toms įmonėms bus klientai – matydami toliau vystomus su Rusija ryšius, jie turbūt bus mažiau linkę bendradarbiauti su viena ar kita kompanija.