„Mano galva, reikia imti ir naikinti visas be išimties nereikalingas biurokratines procedūras, žmones įdarbint. Kitaip tariant, kalbant apie valstybės vaidmenį, norėčiau, kad daugiau žmonių rūpintųsi valstybės saugumu, o ne tuo, ar galima rašyti „sviestas sviestuotas". Visą biurokratinį aparatą galima performuluoti į vienintelį tikslą – tai yra valstybės saugumas“, – pirmadienį „Žinių radijui“ teigė Ž. Šilėnas.
Buvęs Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas aiškina, kad kita galimybė Lietuvai yra nuo karo bėgančių žmonių įdarbinimas šalyje. Tačiau Ž. Šilėnas pabrėžia suprantantis, kad žmonių iš tokių šalių, kaip Rusija ir Baltarusija, įdarbinimas gali suteikti galimybę, tačiau gali kilti ir rizikų.
„Lietuvoje jau dabar trūksta dirbančių žmonių ir jau seno mes bandome ukrainiečius įdarbinti. Ukrainiečiai, rusai, baltarusiai, juos būtų galima įdarbinti ir jie puikiai dirbtų Lietuvoje, būtų laimingi. Aš sutinku, kad čia gali būti grėsmė, jog kai kurie iš jų gali būti arba infiltruoti ar paveikti savo šalių propagandos, bet tiems tikslams mes turime migracijos, saugumo departamentus, kurie tuos žmones galėtų filtruoti, žiūrėti, tikrinti“, – aiškino Ekonominio švietimo fondo prezidentas JAV.
Ž. Šilėnas įdarbinant žmones iš Rytų kaimynių siūlo amerikietišką variantą, kuomet užsienietis gyvena ir moka mokesčius JAV, tačiau nėra šios šalies pilietis, negali balsuoti rinkimuose, įsigyti ginklo bei daryti daugybės kitų dalykų.
„Mes nekalbame apie variantą, kai rusas, ukrainietis ar baltarusis peržengia Lietuvos sieną ir iš karto jam duodame lietuvišką pasą. Galime duoti leidimą gyventi, leidimą dirbti ir, jeigu paaiškės, kad jis susijęs su kažkokiais netinkamais dalykais, jį iš Lietuvos galima elementariai deportuoti“, – tvirtino buvęs LLRI prezidentas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, trečiadienį Lietuvoje jau dirbo apie 1300 karo pabėgėlių iš Ukrainos. Daugiausia trijuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje), bet yra dirbančių ir kituose miestuose: Marijampolėje, Utenoje, Šiauliuose, Trakų r., Varėnoje ir kt.
Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu yra daugiau kaip 730 darbdavių, kurie pasiūlė darbo vietas nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams. Jie užregistravo virš 4700 darbo vietų, kur galėtų priimti kalbos nemokančius žmones. Užsiregistravę ukrainiečiai jau turi darbo pasiūlymus, aktyviai susitinka su įmonių atstovais.
