Išskirti rizikingiausi sektoriai
„Creditinfo Lietuvos“ verslo plėtros ir strategijos vadovė, ekonomistė Jekaterina Rojaka „Delfi TV“ laidai „Piniginiai reikalai“ teigė, kad faktinis bankrotų skaičius yra 2,5 karto didesnes nei pernai metų tuo pačiu laikotarpiu. Ji išskiria, kad su problemomis susiduria ne vien smulkus ir vidutinis verslas, bet ir didesnis. Tai veikia ir darbo rinką, ir lūkesčius.
„Kalbant apie riziką, pernai metai iš tiesų buvo išskirtiniai. Nepaisant pandemijos, daug verslų sugebėjo persigrupuoti ir jų rizika net mažėjo. Šiais metais mes jau matome, kad likvidumas tarp verslų pradėjo truputį šlubuoti ir tai siejame ne tik su karo įvykiais Ukrainoje, bet ir su tuo, kad baigėsi ar į pabaigą eina parama verslui „kovidinio“ laikotarpio. Jau po truputį reikėtų atidavinėti įsiskolinimus, sukauptus įsipareigojimus, o tai reiškia, kad verslas susiduria su griežtesne realybe.
Galima išskirti tam tikrus sektorius, kurie ypatingai šiuo momentu susiduria su likvidumo trūkumu ir dėl pasikeitusios situacijos gali susidurti ir ateityje. Ypatingai tie verslai, kurie šiandien patiria didžiausią sąnaudų išaugimą, o sąnaudos, kaip žinia, auga tiek energetiniame sektoriuje, tiek ir žaliavų sektoriuje – maisto produktų, grūdų, ir pan. Tai iš dalies transporto sektorius vienas iš tų, kurių rizika daugiausia išaugo ir vis dar popandeminiai sektoriai, kurie vis dar nespėjo atsistoti ant kojų, o realybė jau keičiasi.
(…) Restoranai ir viešbučiai, ir faktiškai išgaunamoji pramonė, kurių rizika didėja nuolat ir mažėjant apsisukimams, ar mažėjant paramai, jų situacija nespėja stabilizuotis. Turizmui tai, kas vyksta šiandien, didelių teigiamų pokyčių į turizmo srautus neįneš. Tą ir reikėtų pripažinti.
Reiškia, kad ir šiemet į šiuos sektorius bus žiūrima su papildoma rizika. Transportas ir logistika tai yra dar vienas sektorius, kuris labai jautriai reaguoja į pasikeitimus. Žemės ūkis iš vienos pusės atrodytų, kad susidaręs trūkumas rinkoje gali pagerinti mūsų ūkininkų situaciją, tačiau, matyt, ne visuose sektoriuose laimėtų. Auganti pašarų kaina galėtų suduoti smūgį labai didelį gyvulininkystei, situacija gali išsibalansuoti.
Šiandien kol kas yra sunku kalbėti apie pasekmes, kadangi vis dar skaičiuojame, žiūrime ir vertiname kiekvieną praktiškai sekundę naujienas, situacija keičiasi labai dinamiškai, rinka reaguoja labai staigiai ir toks beprecendentis energetinių išteklių kainų augimas turi tam tikrų pasekmių. Pagrindiniai sektoriai išvardyti, tačiau tai nereiškia, kad domino efektas nepasiektų ir kitų sektorių, kadangi mes puikiai žinome, kad energetiniai ištekliai aprėpia gan didelę verslo dalį“, – situaciją komentavo J. Rojaka.
Jos teigimu, bankrotai – normalus procesas, o pandemiją jį net buvo pristabdžiusi. Dabartinis bankrotų skaičiaus augimas yra pandemijos pasekmė. Tačiau jų gali daugėti ir dėl Rusijos sukelto karo pasekmių.
„Dažnai, ekonomikoje būna, kad ta „juodoji gulbė“ atplaukia ne viena. Šiuo momentu karas Ukrainoje yra dar viena „juodoji gulbė“, kuri iš esmės pakeičia visą aplinką, kuri dar labiau sulėtina globalizaciją, užsienio prekybą ir verslai, kurie yra daugiausia orientuoti į atvirumą, į ilgesnes grandines, gali susidurti su ypatingais sunkumais. Todėl neeliminuočiau scenarijaus, kad bankrotų gali padidėti ir dėl pasikeitusios ekonominės situacijos“, – pridūrė ji.
Augimo verslas nebesitiki
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius nurodė, kad apsukas dalis įmonių mažina, jei naudojo specifines medžiagas ir žaliavas, kurias gaudavo iš Ukrainos ar Baltarusijos. Įmonės, kurios medieną naudojo iš kitų šalių, dirba įprastai.
„Manyčiau, kad didelio kryčio baldų pramonėje neturėtų būti, bet dalis įmonių dirbs tikrai nepilnais pajėgumais ir tai, ką mes kalbėjome prieš porą savaičių, šiai dienai yra realybė dėka to, kad mes tiesiog neturime žaliavos ir jos atsivežti dėl sankcijų poveikio yra rizikinga. Kai kur dar yra teikiami likučiai, bet tai jau yra likučiai, nes atlikti pavedimų praktiškai nebeįmanoma.
Nepaisant tų visų iššūkių, pandeminių, tada Kinijos, pramonė ir verslas eksportuojantis atlaikė praeitus metus puikiai ir dar šių metų sausį matėme augantį eksportą didžiausią iš Baltijos šalių, bet žiūrint į priekį, tikėtis, kad tas augimas išliks, yra naivu. Klausimas, kokio dydžio krytis bus“, – sakė V. Janulevičius.
LPK prezidentas įvardija, kad gerus rezultatus padėjo pasiekti per pandemiją skirta parama.
„Jei ir toliau norime išlaikyti, injekcijos ir pagalba yra būtina. Energetiniai ištekliai, logistiniai iššūkiai, nes Rytai užsidaro ir būdavo, kad žaliavos judėdavo tranzitu per Lietuvą, būdavo sukuriama pridėtinė vertė, šiai dienai užsidarius rytiniams kanalams reikia ieškoti naujų alternatyvų. Tų iššūkių bus artimiausiu metu, artimiausiais mėnesiais. Dėl karo, sankcijų, santykių su Rusija ir Baltarusija.
Kas liečia kitus verslus, skaudžiausias dalykas po medienos šiai dienai – metalas. Nieko kol kas naujo pasakyt negaliu. Geležis pabrango vos ne dvigubai. Geležis naudojama visur, būtent ir statybose. Ta geležies dalis, kuri būdavo naudojama statybose Lietuvoje dažniausiai judėdavo iš tos pačios Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos. Jos iškrenta, nes nėra išduodami sertifikatai, panaikinama prekyba su jais. Ukrainoje buvo subombarduota didžiausia Europoje plieno gamykla. Tų tiekimo šaltinių nėra daug, lieka Švedija, Vokietija, Prancūzija ir Italija, didžiausia plieno gamintoja. Jų produkcija apie 20 proc. brangesnė, bet gal tai ir nebūtų didelė problema.
Pakelti kainas galutiniams pirkėjams užtrunka, dažniausiai Lietuvos gamybinės įmonės, kurios tarpininkai tarp žaliavų ir galutinio produkto, turi absorbuoti tą kainų padidėjimą ir, aišku, įtikinti klientą iš karto, kad jis galėtų pirkti tą pabrangusį produktą. Tai kaip ir laikini spąstai“, – apie situaciją pasakojo verslo atstovas.
Prireiks pagalbos
V. Janulevičius pabrėžia, kad ruošiant pagalbą verslui labai svarbu, jog mūsų šalis neišskirtų iš kitų šalių konteksto ir dėl to neprarastų konkurencingumo.
„Vakarų Europoje mes matome dideles subsidijas susijusias su energetiniais ištekliais. EK sprendžia, mūsų žiniomis, šiai dienai, kad būtų visai ES paramos paketai, susiję su energetiniais ištekliais. Labai svarbu, kad neišskristume iš žaidimo ir tos pačios paskatų priemonės, kurios naudojamos verslui padėti, būtų naudojamos ir Lietuvoje, nes tokiu atveju vienodos taisyklės žaidimui būtų“, – teigia jis.
Kalbant apie pagalbą verslui pašnekovas nurodo, kad mokesčių pertvarkos stabdyti nereikia. Svarbiausia, kad būtų vienoda pagalba teikiama verslui visoje ES ir taip galėtume išlaikyti jau dabar Lietuvoje investavusius verslus.
„Dabar daug siūlymų yra, iš tos pačios ES, įkurti ar išsikelti. Turime problematikos su Kinija, tai esmė, kad reikėtų išlaikyti dabartinį verslą, kuris jau investavęs Lietuvoje, sukūręs daug darbo vietų“, – teigia jis ir priduria, kad reikėtų kompensuoti nuostolius susijusius su energetika.
Kaip skaičiuoja pašnekovas, anksčiau pramonėje išlaidos energetiniams ištekliams bendroje savikainoje sudarydavo apie 8-12 proc., dabar pakilę iki 25 proc. Trąšų sektoriuje jau anksčiau sudarydavo apie 50 proc., tad šis rodiklis dar labiau išaugęs. Dėl to svarbu, kad įmonės turėtų apyvartinių lėšų pirkti žaliavoms, o vėliau sulauktų ir subsidijų dėl energetikos išteklių.
„Pirmoje eilėje pinigai, kaip žmogui kraujas, gyvybės suteikimas. Jau nuo praeitų metų kalbame dėl Kinijos, kitų problemų ir matome, kad kai kurios priemonės nė nepasileido. Dėka to, kad Briuselio biurokratijos koridoriuose turime daug niuansų, su ta pačia nuo Kinijos nukentėjusiam verslui parama. Tai jei nėra apyvartinių lėšų, kaip tu nupirksi kitas atskiras žaliavas, jei net pinigų nėra. Reikėtų skubėti mums.
Kitas žingsnis, tikiuosi, kad per ateinant mėnesį bus išspręstas energetikos komunikatas ES lygmeniu, nes jei kiekviena šalis spręs atskirai ir dotuos savo pramonę atskirai, tada pakliūsime į nedėkingus spąstus. Lietuvos Vyriausybė turėtų žiūrėti, kas vyksta aplinkui ir, kad ta situacija būtų vienodai visiems, nes kitu atveju kentės verslas. Jei kentės verslas, užsidarinės, tada turime suprasti, kad automatiškai tai išsilies į atleidžiamus darbuotojus, nesurenkamus mokesčius“, – teigė jis.
Be to, kaip pridūrė, svarbu ir peržiūrėti viešuosius pirkimus bei leisti indeksuoti kainas.
„Statybinės įmonės, tiekimo įmonės, apdirbamosios pramonės įmonės jau yra pasirašiusios sutartis su viešaisiais pirkimais, kainomis, kurios buvo nustatytos prieš pusantrų metų. Per tą laiką mes turime didžiulę problemą, jau įmonės galvos, ar bankrutuoti joms, ar ne. Kitos šalys indeksavo pakilusių kainų viešuosius pirkimus ir leido įmonėms pabaigti tuos projektus, jei Lietuva to nepadarys, tai turėsime tai, kad įmonei paprasčiau bus bankrutuoti“, – sakė V. Janulevičius.
J. Rojaka pridūrė, kad šiuo metu situacija panaši į tai, kas vyko pandemijos pradžioje. Kol kas verslai kovoja savo jėgomis, bet tai truks tik trumpą laiką. Reikia svarstyti apie priemones, kurios ilguoju laikotarpiu padės išlaikyti ir Lietuvos konkurencingumą, ir visos Europos.
„ES labai rimtai svarsto apie pagalbos paketą, kuris galėtų būti papildomai suteiktas valstybėms narėms, nes visgi situacija beprecedentė. Kalbame apie energetinę infliaciją, kuri viršija 30 proc., o tiksliau vasarį buvo 32 proc. euro zonoje. Atskirose valstybės pasiekė ir 40 proc., Nyderlanduose, Belgijoje ir iki 65 proc. pakilo. Tai ir pramonei, ir gyventojams labai sunku.
Šiuo momentu matome labai daug skirtingų priemonių, kurias taiko atskiros valstybės kovojant su infliacija ir jos dažniausiai yra nukreipiamos į tam tikrus palengvinimus. Nėra suvienodintos harmonizuotos sistemos, bet tuo pačiu matome jau ir atsirandančią pagalbą pagal EK komunikatą, kaip, pavyzdžiui, EK neseniausiai patvirtino Čekijoje kompensavimo schemą už aukštas energijos kainas pagal apyvartinius taršos leidimus. Matyt, kad tos paramos atskiroms valstybėms, atskiroms institucijoms bus dar daugiau, kaip ir buvo „kovidiniu“ laikotarpiu“, – teigė ji ir pridūrė, kad kaip ir pandemijos metu, dalis priemonių naudotų pasiteisino, dalis ne.
