Naudoja ir Lietuvos ūkininkai

„Plastiksė“ prieš 22 metus įsikūrė Trakuose, mažame sandėlyje, kur veiklą pradėjo nuo mineralinio vandens butelių gamybos. Vėliau besiplečiant veiklą, gamyba perkelta į Vievį. Šiuo metu įmonei vadovauja buvęs ilgametis Trakų ligoninės vadovas Arkadijus Goldinas.

Vievyje įsikūrusi bendrovė „Plastiksė“ gamina plastikines pakuotes, kurios naudojamos skystų maisto produktų, farmacijos, kosmetikos, buitinės chemijos ir kitų produktų pakavimui, taip pat kamštelius.

Šiuo metu gamykla gali pagaminti apie 500 skirtingų formų buteliukų: nuo 15 ml iki 5 l, nuo permatomų iki raudonų ar juodų. Per mėnesį čia pagaminama per 10 mln. vienetų pakuočių, kurios iškeliauja į Olandiją, Daniją, Norvegiją, Vokietiją, Švediją, Izraelį ir kt. šalis.

Maža dalis lieka ir Lietuvoje. Pasak įmonės vadovo, Lietuvoje plastikines pakuotes perka kelios gamyklos ir ūkininkai, kurie jas naudoja grietinei, grietinėlei, jogurtams ar net medui.

Nuo mini buteliukų iki plastikinių butelių alkoholiui

Gamybos vadovas Grigorijus Matulevič parodė įvairiausių talpų tarų, kurios naudojamos alkoholiui. Pradedant 15 ml mini buteliukais, kuriuos įprasta matyti lėktuvuose ir oro uostuose, baigiant 1,75 l degtinės buteliais. Lietuvos prekybos centruose tokių dalykų nepamatysi, o štai JAV degtinė pilstoma į plastikinius butelius. Viena įdomesnių formų – siauras ir pailgas, maždaug 200 ml tūrio buteliukas, primenantis kolbos kaklelį. Užrašas ant jo išduoda, kad jis skirtas taip pat alkoholiniam gėrimui.

„Plastiksės“ buteliukus naudoja ir Lietuvos gamintojai, pavyzdžiui, „Vilniaus alus“ ir „Kauno alus“. Prekybos centrų šaldytuvuose 50 ml buteliuke pamatysite šalto spaudimo sulčių.

„Šie buteliukai išskirtiniai – mažai kas tokių turi. Jas daugiausiai siunčiame sultims į Olandiją, galima naudoti iki 80 laipsnių temperatūros skysčiams“, – pasakoja vadovas.

Visa gaminama produkcija tinkama naudoti maisto pramonėje, tačiau daugiau jų naudojama kosmetikai. Produkcijoje naudojamos perdirbtos žaliavos: iš Lietuvos taromatų surenkami buteliai, išvalomi, susmulkinami ir granulių pavidalu pasiekia Vievio gamyklą, kurioje pakuotės atgimsta antram gyvenimui.

Žaliavosiš taromatų butelių

Priklausomai nuo užsakymo ir klientų noro, buteliukas gali būti gaminamas įvairiomis proporcijomis, pavyzdžiui, 50 proc. iš perdirbtų žaliavų (rPET), 50 proc. – ne (PET). Kaip pastebi gamybos vadovas, rPET apie 40 proc. brangesnė žaliava. Nepaisant to, šiuo metu dauguma klientų renkasi ją, mat greitai Lietuvoje bus privaloma kiekvieno produkto sudėtyje naudoti ketvirtadalį (25 proc.) rPET žaliavos.

A. Goldino teigimu, gamyboje naudojama apie 30 proc. perdirbtų žaliavų (rPET). Paklaustas, kaip šį verslą veikia pasaulyje vis labiau akcentuojamas tvarumas ir ekologiškumas, kai vis daugiau verslų atsisako plastikinių pakuočių, pašnekovas mano, kad įmonė gyvuos dar ilgai.

„Mūsų buteliukai – ekologiški, iš perdirbtų žaliavų. Žiūrint į ekonominę situaciją visame pasaulyje, dar ilgai bus reikalingi mūsų buteliukai, jų kaina nedidelė. Žinoma, kai dabar viskas brangsta – elektra, kuras, – atitinkamai kažkiek didėja ir mūsų produkcijos kaina“, – sako „Plastiksė“ vadovas.

Tiesa, ne visi čia pagaminti buteliukai sugrįžta atgal į taromatus, tačiau A. Goldinas svarsto, kad turėtų: „Pagal Lietuvos politiką, aišku, reikėtų, kad mūsų šalis būtų švaresnė. Kai kurie gaminami buteliukai taip pat su BAR kodais.“

Daugiausia iššūkių dėl žaliavų ir energetikos

Vadovo teigimu, plastiko žaliavos perkamos iš Klaipėdoje įsikūrusios gamyklos arba Latvijos, buteliukų forma – iš Indijos ar Japonijos. Kaip tikina, su Kinija, Rusija ir Baltarusija bendrovė neprekiauja.

A. Goldinas sako, kad šiuo metu didžiausias iššūkis – išaugę energetiniai kaštai ir žaliavų kaina.

„Pabrango apie 30 proc. žaliava, logistika automatiškai pabrango. Yra žaliavų, pagamintų iš naftos, o ji irgi brangsta. Taigi mums šiandien sunku kaip ir kitiems.

Elektra taip pat labai pabrango. Per metus turime sumokėti apie 1 mln. eurų, sausio mėnesį už gruodį sumokėjome 104 tūkst. eurų už elektrą, nes viskas pas mus „ant elektros“.

Automatiškai turime branginti produkciją, bet yra sutartys, jas iki tam tikros datos turime vykdyti, tai negalime kelti bet kada kainų. laukiame, kol jos baigsis ir siūlome: kas nori toliau perka, jei ne, atsiranda naujų klientų“, – pasakoja vadovas.

Nepaisant visų sunkumų, įmonė nestabdo investicijų – stato didelį naują sandėlį, taip pat planuoja įsigyti saulės baterijų, kurios turėtų palengvinti išaugusių kaštų naštą.

„Dalyvaujame valstybinėse programose, pasistatėme saulės baterijas, dar planuojame jas statyti. Jei bus tokia kaina kaip dabar, greitai atsipirks. Planavo – per 5-erius metus, bet kai dabar toks pavasaris saulėtas, manau, kad per 2-2,5 metų atsipirks. Tai bus mums didelė finansinė parama“, – teigia A. Goldinas.

Arkadij Goldin

Įmonės atstovai aprodė ir laboratoriją, kurioje tikrinamas butelių aukštis, plotis, sandarumas. Čia veikia gniuždymo aparatas, kuris parodo, kokį svorį gali atlaikyti plastmasinė pakuotė. Pasirodo, jis gali atlaikyti net vidutinio sudėjimo žmogų.

„Pagrindinė taisyklė: jei norime uždėti metalinį kamštelį, gniuždymo svoris – 60 kg, taiga atsistojus ant butelio, turėtų išlaikyti tokio svorio žmogų. Jei kamštelis plastmasinis – mažesnį svorį“, – aiškina gamybos vadovas G. Matulevič.

Priėmė 4 ukrainietes, siūlo 1000 eurų į rankas

Vadovas atkreipia dėmesį, kad laboratorijoje dirba mokslo daktarai: „Tik atrodo paprasta išpūsti buteliuką, bet taip nėra, reikia atitikti daugybę reikalavimų, kuriuos turime įvykdyti. Jie visapusiškai turi viską patikrinti – svorį, spalvą, cheminę sudėtį. Turime nemažai konkurentų, turime judėti į priekį ir galvoti, ką dar galime padaryti.“

„Plastiksėje“ dirba apie 170 darbuotojų, gamyboje – per 100. Pasak A. Goldino, Vievyje jaučiama didelė konkurencija dėl darbuotojų, tačiau įmonėje jų netrūksta.

„Kasdien skambina ir nori dirbti pas mus dirbti, bet mes jau pilni. Vievyje – labai daug užsienio kapitalo įmonių, konkurenciją reikia atlaikyti, darbuotojai bėga ten, kur didesnį atlyginimą siūlo. Mums šiuo metu darbuotojų netrūksta – gal kiti mažesnį atlygį siūlo, gal sudėtingesnis darbas. Darbininkai gali per dieną išmokti ir dirbti čia, tik su mechanikais kitaip“, – pasakoja vadovas.

Neseniai darbus pradėjo ir 4 ukrainietės, pabėgusios nuo karo ir atvykusios į Vievį. Pasak vadovo, įmonėje planuojama priimti iki 10 karo pabėgėlių.

„Tai – inteligentiški, aukšto išsilavinimo žmonės: viena – finansų specialistė, kita – teisininkė, jos dirbs prie staklių darbininkėmis. Šiandien galime pasiūlyti tik tokias pozicijas, ateityje žiūrėsime, bet jos džiaugiasi šia galimybe. Atlyginimas toks pat kaip ir visiems kitiems, net ir bandomuoju laikotarpiu iškart duodame normalų atlyginimą. Be naktinių pamainų „į rankas“ jos gaus apie 1000 eurų“, – patikina „Plastiksės“ vadovas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)