Lietuvoje veikia per 300 Rusijos ir Baltarusijos įmonių

Lietuvoje veikia per 2700 Rusijos ir Baltarusijos akcininkų valdomų įmonių, rodo atvirų duomenų platformos „Okredo“ duomenys. 1609 įmonių 100 proc. akcijų savininkai yra Rusijoje registruotos įmonės arba šios šalies piliečiai, dar 1182 įmonių akcininkai yra Baltarusijos įmonės bei piliečiai.

Verta atkreipti dėmesį, kad tai – tik registruotų įmonių skaičius, dauguma jų neturi nė vieno darbuotojo. Taigi realiai veiklą vykdančių šių šalių įmonių Lietuvoje turime gerokai mažiau – apie 300, pastebi „Creditinfo Lietuvos“ verslo plėtros ir strategijos vadovė, ekonomistė Jekaterina Rojaka.

Didžioji dalis jų veikia paslaugų srityje, didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje, nemažai transporto ir statybų veikloje, kelios įmonės – viešbučių ir restoranų bei finansinių srityje.

Dauguma šių įmonių oficialiai nepateko į ES sankcionuojamų įmonių sąrašus arba neturi ryšių su fiziniais asmenimis, kurie buvo įtraukti į tokius sąrašus, tad gali toliau tęsti veiklą Lietuvoje.

Vis dėlto, anot Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, greitu metu atsiras galimybė riboti Rusijos kilmės įmonių galimybę dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, pirkti rusiškas prekes, o sankcijų apimtis ateityje gali dar labiau didėti.

„Sprendžiant dėl bendradarbiavimo su verslu, kurį Lietuvoje įkūrė Rusijos ar Baltarusijos piliečiai, kiekvieną atvejį reikia vertinti individualiai. Primename, kad Lietuvoje veikia nemažai nuo A. Lukašenkos ar V. Putino režimo pabėgusių ir čia prieglobstį radusių asmenų įkurtų įmonių“, – rašoma ministerijos komentare.

Jekterina Rojaka

Sunku nustatyti tikruosius ryšius

Tiesa, veikiančių Rusijos ir Baltarusijos įmonių Lietuvoje gali būti ir daugiau, žinomos tik tos įmonės, kurių 100 proc. akcijų valdo Rusijoje arba Baltarusijoje registruotos įmonės arba šios šalies piliečiai. Registrų centro juridinių asmenų duomenų dalyvinių informacinė sistema (JADIS) nėra visiems atvira, tad įmonės negali gauti išsamių duomenų apie savo partnerius, jeigu jų akcijas valdo daugiau nei vienas akcininkas.

„Turime problemą – JADIS sistema, fiksuojanti akcininkų struktūrą, nėra visiems atvira. Prie jos prieigą turi tik dalis verslų, tarkime, finansinės įstaigos. Pasitikrinti, ar partneris turi rusiško kapitalo, ar ne, paprasta įmonė praktiškai net neturi galimybės. Jeigu įmonė norėtų įvertinti visas rizikas ir galbūt apriboti arba nutraukti ryšius su tam tikromis kvestionuojamomis įmonėmis, šimtu procentu įsitikinti dėl to būtų neįmanoma. Tiksliai žinome tik apie tas įmones, kurios 100 proc. priklauso Rusijos piliečiams. Jų šiuo metu Lietuvoje turime apie tris šimtus“, – komentuoja J. Rojaka.

Registrų centro atstovai patikslina, kad Registrų centro tvarkomoje JADIS kaupiami duomenys apie tam tikrų teisinių formų juridinių asmenų dalyvius (pvz. uždarųjų akcinių bendrovių akcininkus) yra prieinama visiems.

„Vadovaujantis teisingumo ministro patvirtintais JADIS nuostatais, sistemos duomenis galima gauti pagal sutartį ar pateikus prašymą. Be to, kiekvienas fizinis asmuo, prisijungęs prie Registrų centro savitarnos sistemos, gali užsisakyti identifikacinių duomenų išrašus. JADIS duomenų teikimo apimtis ir kitos JADIS duomenų teikimo sąlygos apibrėžtos minėtuose teisingumo ministro patvirtintuose JADIS nuostatuose, taip pat kituose teisės aktuose.

Taigi, JADIS yra prieinama visiems ir bet kurios įmonės vadovas gali nesunkiai pasitikrinti esamų ar būsimų verslo partnerių akcininkų struktūrą ir atitinkamai įsivertinti visas rizikas. Be to, šiuo metu įmonės aktyviai teikia duomenis į naująją naudos gavėjų posistemę, kurioje esantys duomenys užtikrins dar didesnį skaidrumą ir taps efektyviu rizikos vertinimo įrankiu verslui bei kitiems ūkio subjektams, užtikrinantiems pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją“, – informuoja Registrų centras.

Kad dažnai sunku nustatyti įmonės akcininkus, pritaria ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius. Todėl, anot jo, kalbėti apie rusiško kapitalo įmonių perspektyvas toliau vykdyti veiklą Lietuvoje – sudėtinga.

„Tarp mūsų (LPK – Delfi) įmonių rusiško kapitalo įmonių, išskyrus „Lifosa“, daugiau nelabai žinojome. Ir tai nežinojome, kas tikrieji jos akcininkai, kol neprasidėjo visi įvykiai. Iš tikrųjų sunku nustatyti, kas gi yra tas akcininkas.

Iš tų, kurie jau gerai žinomi, – lietuviai daugeliu atveju patys rinksis, iš ko pirkti produktų ar paslaugų. Tai jau pačių žmonių pasirinkimas. O dėl jų perspektyvos sunku pasakyti. Daugelis rusiško kapitalo įmonių Lietuvoje žinomos tik tos, kurios pakliuvo po sankcijomis“, – pažymi jis.

Vidmantas Janulevičius

Rusų akcininkai ir darbuotojai palieka įmones

„Creditinfo Lietuvos“ verslo plėtros ir strategijos vadovė pasakoja, kad norėdami išsaugoti verslą kai kurie rusų akcininkai palieka savo įmones, o darbuotojai išeina iš darbo savo noru.

„Įmonių situacija – įvairi. Matome, kad investuotojai arba europiečiai valdybos nariai, kurie dirbdavo Rusijoje, staigiai nutraukė ryšius ir atsistatydino. Matome, kad siekdami išlaikyti įmonę ir jos darbuotojus, norėdami atsiriboti nuo savo pačių įmonių atsistatydina, savo akcijas perleidžia ir jų atsikrato ir Rusijos akcininkai.

Tuo pačiu yra stiprus ir pačių darbuotojų sprendimas dirbti arba ne įmonėje, kuri turi kvestionuojamų pozicijų. Didžioji dalis verslų, kurie pastaruoju metu buvo paminėti žiniasklaidoje, viešai pateikdavo savo poziciją ir gaudavo specialias pažymas dėl savo patikimumo. Tokiems dideliems arba kvestionuojamiems verslams pažymas išduoda speciali komisija, kuri įkurta prie Vyriausybės, ją sudaro kelios organizacijos, turinčios išsamios informacijos apie jų veiklą“, – dėsto J. Rojaka.

Lietuvoje veiklą tęsia rusiškas prekybos tinklas

Kol kitos Europos šalys ėmėsi veiksmų, stabdant kai kurių rusiško kapitalo įmonių veiklą, Lietuvoje tos pačios įmonės toliau veikia. Štai Rusijos žemų kainų tinklas „Mere“ uždarė pirmą parduotuvę Jungtinėje Karalystėje, o naujų 300 suplanuotų parduotuvių atidarymas sustabdytas. Prancūzijoje, kur „Mere“ tikėjosi plėstis, Tjonvilio meras pranešė blokuosiantis šio tinklo atidarymą, rašo VŽ. Kiek anksčiau šis prekybos tinklas uždarytas ir Ukrainoje.

Nepaisant to, Lietuvoje rusiško kapitalo prekybos tinklas veiklą tęsia, čia veikia 19 parduotuvių. Anot VŽ, „Mere“ priklauso Rusijos kapitalo bendrovei „Svetofor“, kurios vadovybė įsikūrusi Krasnojarske. Lietuvoje jos parduotuves valdo Lietuvoje įsteigta bendrovė „Valientė“.

Komentuodama šio prekybos tinklo veiklos perspektyvas Lietuvoje ekonomistė mano, kad tokie verslai turi mažai šansų išgyventi.

Mere – parduotuvė, orientuota į žemesnes kainas, ji niekada nebuvo itin pelninga Lietuvoje. Tikėtina, kad verslai, turintys rusiško kapitalo, turi vis mažiau ir mažiau šansų išgyventi ES ir Baltijos šalyse“, – sako J. Rojaka.

LPK prezidento teigimu, viską nulems pačių pirkėjų apsisprendimas pirkti ar ne.

„Jeigu kainos bus tinkamos, ir žmonės ten eis, tai jau pačių gyventojų pasirinkimas. Daugeliu atveju tikriausiai žmonės net nežino, kad šis tinklas priklauso rusų akcininkams.

Sudėtinga nuspėti įmonės ateitį: jei kokybės ir kainos santykis geras, ir pirkėjai tiksliai nežino, kad už to stovi rusiško kapitalo įmonė, tai, aišku, visi ir toliau lankysis ir pirks prekes, bet jeigu bus išviešinta informacija ir nurodyta, kam atitenka nauda ir kur ji išeina, tikėtina, kad pirkėjų srautas apmažės“, – svarsto V. Janulevičius.

Pirmoji MERE parduotuvė Kaune
Foto: DELFI / Nerijus Povilaitis

Ar stos Rusijos investicijos Lietuvoje?

Lietuvos banko duomenimis, praėjusių metų III ketvirtį Lietuvoje turėjome apie 258 mln. eurų tiesioginių užsienio investicijų iš Rusijos. Daugiausiai investuota į nekilnojamą turtą, apdirbamąją gamybą, mažmeninę prekybą ir transportą.

Pasak V. Janulevičiaus, sunku pasakyti, kas laukia šių investicijų Lietuvoje, tačiau tikėtina, kad investavę verslai toliau nebesivystys.

„Jeigu investicijos padarytos ir jos nesankcionuotos, sunku spręsti, ar jos bus naudingos, ar ne. Jeigu atsitrauks kapitalas, leis jį išvežti, tada, be abejo, prarasime investicijas. Jeigu bus apribojimų išvežti kapitalą, ką mes dabar matome, kad vyksta iš ES į Rytines šalis, tai, matyt, jie liks čia. Klausimas – ar toliau vystysis tie verslai. Tikėtina, kad ne“, – svarsto pašnekovas.

Klaipėdoje planuojama rusų gamykla

Atsiranda ir Rusijos verslų, norinčių žengti į Lietuvą ir pradėti čia gamybą. Pavyzdžiui, pernai įkurta bendrovė „Finegri“, kurią valdo Rusijos piliečiai, Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje planuoja statyti talko miltelių gamyklą. „Finegri“ vadovė ir akcininkai yra Rusijos piliečiai, gyvenantys Vokietijoje, Rusijoje ir Kipre.

Ekonomistė J. Rojaka sako, kad naujoms rusiškoms investicijoms Lietuvoje gali kilti kliūčių.

„Manau, kad bet kokie investiciniai planai šiandien įgavo visai kitokią prasmę. Kalbame ir apie investicijas Rusijoje ir Baltarusijoje, kurios tapo praktiškai neįmanomos. Ir iš akcininkų pusės – niekas nenori rizikuoti kapitalu ir savo reputacija.

Žinoma, ir Rusijos kapitalo išėjimas ir bandymas prasiskverbti kitose šalyse bus siejamas su labai dideliais barjerais, manau, tai yra ir bendra reakcija, ir pačių investuotojų valdomos rizikos“, – komentuoja ji.

Klaipėdos LEZ
Foto: Įmonės nuotr.

Anot V. Janulevičiaus, rusų valdomos gamyklos turėtų būti Vyriausybės lygmens klausimas, ar į Lietuvą įsileisti tokias investicijas, ar ne.

„Iš verslo pusės – jeigu jie darbins žmones Lietuvoje, tarkime, koks nors Rusijos pilietis, turintis leidimą gyventi Lietuvoje, kurs čia pridėtinę vertę, gal tuomet ir nėra blogai. Gal žmonės kaip tik atsisakė Kremliaus režimo, protestuodami nori iš ten išvykti ir vystyti čia verslą.

Galų gale įsileidžiame krūvas IT specialistų iš Rusijos ir Baltarusijos, kviečiame juos čia atvykti. Tai jeigu įkurs jie čia įmonę, sakysime, kad boikotuojame tas įmones? Nesąmonė. Jie galbūt turi visai kitas nuostatas. Todėl reikėtų vertinti europiniu mastu, gauti informaciją, kas yra tikrasis naudos gavėjas“, – pabrėžia LPK prezidentas.

Ar reikia drausti visas rusiško kapitalo įmones?

Pašnekovas abejoja, ar specialiai drausti visų rusiško ar baltarusiško kapitalo įmonių veiklą būtų gera kryptis. Svarbiausia, anot jo, – įvertinti, kas yra tikrasis naudos gavėjas, o sprendimus reikėtų derinti ES lygmeniu.

„Mano akimis, esminis dalykas – kur ta pridėtinė vertė sukuriama ir kur ji lieka. Jeigu ji išvedama į kitas šalis, reikia žiūrėti atsargiau ir galimai reikėtų riboti veiklą, nes tokiu atveju galime netiesiogiai skatinti ir remti karą. Tačiau jei pridėtinė vertė ir kapitalas lieka čia, žinome, kad jis skaidrus, tai koks skirtumas iš kur tas verslininkas? Gal jis kaip tik kovoja prieš režimą ir nuo jo bėga. Vieni kitiems galime prieštarauti, jeigu įsileidžiame specialistus, bėgančius iš Rusijos ir nepritariančius karui.

Reikia žiūrėti, kaip bus Europoje, mums reikia bendrų sprendimų daugeliu klausimų. Jeigu ES nustato taisykles, mes jas vykdome griežtai ir tvarkingai. O jeigu padarome patys viduje, paskui tai gali prieštarauti bendroms taisyklėms, arba būtų naudojamasi kitų šalių paslaugomis, tai klausimas, ar tokios sankcijos ir tokie veiksmai yra veiksmingi.

Galime iškraipyti visą situaciją: jeigu ES sakys, kad viskas yra gerai, O Lietuva – kad ne, tai galbūt kaip tik tuos čia atvykstančius žmones iš mūsų išvilios, jie su savo žiniomis, gabumais toliau nuvažiuos“, – pabrėžia V. Janulevičius.

„Lifosa“
Foto: Bendrovės nuotr.

J. Rojaka taip pat atkreipia dėmesį, kad tarp iš Rusijos bėgančių įmonių nemažai jų savininkų palaiko opozicines jėgas, tad kyla klausimas, ar verta visas rusiškas įmones bausti.

„Matome dabar didelį iš Rusijos išvažiuojančių verslininkų srautą, jie išvažiuodavo ir anksčiau. Nemaža dalis verslininkų, kurie įsikuria kitose šalyse, palaiko opozicinį režimą. Jie gal niekada ir nepalaikė Putino režimo. Kyla net ne verslo klausimas, o žmogiškas: ar vertėtų tuomet bausti visas įmones, ar kažkokiu būdu vertinti ir ieškoti papildomos informacijos.

Nemažai įmonių skelbia nepalaikančios režimo arba smerkia karinę invaziją ir pan. Vertinti situaciją ir rizikas vertėtų kone kasdien“, – sako ji.

Patikrinti informaciją pernelyg sudėtinga

Abu pašnekovai sutinka, kad patikrinti informaciją apie tikruosius naudos gavėjus pernelyg sudėtinga.

„Informacijos tikrinimui reikia europinių struktūrų, visos bankinės struktūros yra glaudžiai susijusios, bankai tą naudos gavėją mato labai gerai. Vyriausybinėms ir finansinėms institucijom žymiai paprasčiau tikrinti, tarkime, VSD ir Migracijos departamentas gali matyti tą naudos gavėją ir pridėtinę vertę. Sakyčiau, reikėtų Vyriausybei daugiau žiūrėti ir spręsti, bet lygiai taip pat naudotis informaciją ES lygiu, o ne atskirai priiminėti sprendimus“, – atkreipia dėmesį V. Janulevičius.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) duomenimis, Lietuvoje dėl naujausių Europos Sąjungos sankcijų Rusijai apribojimai taikomi 2 juridiniams asmenims, kurie yra įtraukti į sankcijų sąrašą, ir 8 juridiniams asmenims bei 4 fiziniams asmenims, remiantis sąsajomis per nuosavybės teisę ar kontrolę. Bendra įšaldytų lėšų suma – apie 10,094 mln. eurų, 3,129 mln. JAV dolerių ir 645 tūkst. Rusijos rublių.

Taip pat dėl sankcijų Baltarusijai Lietuvoje apribojimai taikomi 4 juridiniams asmenims ir 1 fiziniam asmeniui. Bendra įšaldytų lėšų suma – 46 212,41 eurų.

„Okredo“ duomenimis, Rusijos piliečiai arba įmonės Lietuvoje 2020 metais valdė per 1,6 tūkst. įmonių, kurių apyvarta siekė 170 mln. eurų, jos uždirbo 9,6 mln. eurų pelno, jose dirbo 1,1 tūkst. darbuotojų.

Dar beveik 1,2 tūkst. įmonių akcininkai buvo Baltarusijos įmonės bei piliečiai, bendrovių apyvarta 2020 metais siekė per 452 mln. eurų, jos uždirbo 2 mln. eurų pelno, jose dirbo apie 1,3 tūkst. žmonių.