Namų ūkiams skirtas lengvatų paketas, dėl kurio susitarta po kelias dienas trukusių ginčų valdančiojoje koalicijoje tarp kanclerio Olafo Scholzo socialdemokratų, ekologiškai nusiteikusios Žaliųjų partijos ir liberaliosios FDP, priimtas Vokietijai stengiantis sumažinti priklausomybę nuo rusiškų energijos išteklių po Kremliaus invazijos į Ukrainą.
Finansų ministras Christianas Lindneris teigė, kad piliečiai ir įmonės sunkiai susidoroja su energijos kainų šuoliu.
„Priemonių paketas atspindi vyriausybės siekius apsaugoti šalį nuo karo neigiamo poveikio, kartu imantis tolesnių veiksmų energijos šaltiniams diversifikuoti“, – sakė C. Lindneris.
Lengvatos apima vienkartinę 300 eurų dydžio subsidiją mokesčių mokėtojams, kuri padės padengti didėjančias sąskaitas už energiją, taip pat 30 centų už litrą benzino ir 14 centų už litrą dyzelino kainos nuolaidą per artimiausius tris mėnesius.
Siekdama paskatinti į darbą ir atgal vykti ne asmeniniais automobiliais, o rinktis klimatui draugiškesnes alternatyvas, vyriausybė siūlo 90 dienų naudotis viešuoju transportu už devynis eurus per mėnesį.
„Kelionės autobusu ir traukiniu Vokietijoje tikriausiai dar niekada nebuvo tokios pigios“, – pabrėžė Žaliųjų partijos viena vadovių Ricarda Lang.
Tarp kitų priemonių – papildomos subsidijos ir išmokos už vaikus mažesnes pajamas gaunantiems namų ūkiams.
Finansų ministras pripažino kol kas negalintis įvardinti, kokia bus lengvatų paketo kaina iždui, nes ji iš dalies priklausys nuo to, kiek aktyviai bus naudojamasi viešojo transporto sistema.
Tačiau jis teigė, kad tai bus maždaug tiek pat, kiek ir išlaidos pirmojo etapo energetinių lengvatų priemonėms, kurios daugiausia buvo skirtos mažas pajamas gaunančioms šeimoms ir sudarė apie 13 mlrd. eurų.
C. Lindneris planuoja netrukus pristatyti papildomą 2022 metų biudžetą, kad būtų numatytas naujas skolinimasis, reikalingas karo Ukrainoje ekonominiam smūgiui sušvelninti.
Nors Vokietija parėmė plataus masto Vakarų sankcijas Rusijai dėl jos agresijos prieš Ukrainą, visgi sulaukė kritikos savo šalyje ir užsienyje už tai, kad atsispyrė raginimui boikotuoti rusišką naftą ir dujas. Berlyno nuogastavimais, šis išties drastiškas žingsnis gali įstumti didžiausią Europos ekonomiką į chaosą.
Pernai Vokietija iš Rusijos importavo 55 proc. gamtinių dujų, 50 proc. anglių, apie 35 proc. naftos.
Įgyvendindama CO2 emisijos mažinimo tikslus Vokietija skelbė siekius iki 2030 metų palaipsniui atsisakyti anglies naudojimo, tačiau O. Scholzo koalicinė vyriausybė ketvirtadienį pareiškė svarstanti galimybes ilgiau išlaikyti anglimi kūrenamas elektrines, kad būtų užtikrintas energetinis saugumas bei sumažintas dujų naudojimas.