Užregistruotame Vyriausybės nutarimo projekte dėl valstybės investicijų 2022–2024 metų programoje numatytų valstybės kapitalo investicijoms skirtų lėšų paskirstymo, be kita ko, yra numatytos eilutės dviem Europos kaimynystės priemonėms.
Tai – Latvijos, Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimo per sieną programos įgyvendinimas ir Lietuvos ir Rusijos Federacijos bendradarbiavimo per sieną programos įgyvendinimas.
Pirmoji programa prasidėjo dar 2007 metais, o jos pabaiga suplanuota 2024 metais.
Dokumente nurodoma, kad 2022 metais jai turėtų būti skirta 4 mln. eurų, 2023 metais – 2,6 mln. eurų, 2024 metais – 1 mln. eurų. Visos lėšos – Europos Sąjungos parama.
Programa su Rusija prasidėjo 2019 metais ir turėjo baigtis 2024 metais. 2022 metais jai buvo numatoma skirti 2,1 mln. eurų, 2023 metais – 1,5 mln. eurų, o 2024 metais 600 tūkst. eurų ES paramos lėšų.
Kaip nurodoma šių programų tinklapiuose, joms skirtomis lėšomis buvo įgyvendinami įvairūs projektai kultūros, turizmo, sveikatos ir kitose srityse. Jų galima suskaičiuoti po kelias dešimtis.
Pavyzdžiui, 2019–2021 metais už 370 tūkst. eurų Kaliningrado srities „Kuršskaja kosa“ ir Klaipėdos apskrities „Paslaugos Neringai“ vykdė projektą „Kuršių nerija: kova su gaisrais“.
2020–2021 metais Baltarusijos Nepaprastųjų situacijų ministerijos Vitebsko regioninis skyrius, Daugpilio miesto savivaldybė, Latvijos valstybinė priešgaisrinė ir gelbėjimo tarnyba ir Oršos rajono vykdomasis komitetas vykdė projektą „Pajėgumų didinimas siekiant pasiruošti stichinėms nelaimėms prisitaikymo prie klimato kaitos metu (ClimaAdapt)“, kurio kaina – 986,5 tūkst. eurų.
Apskritai programos buvo pagrindinė finansinė ES užsienio politikos rytinių ir pietinių kaimyninių šalių atžvilgiu priemonė.
„Ja remiamas darnus vystymasis prie ES išorės sienų ir padedama mažinti gyvenimo lygio skirtumus sprendžiant bendras problemas abipus sienų. Programa sudaro sąlygas ES ir šalių partnerių regionų ir vietos suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimui, grindžiamam lygiateisiškumo principu“, – anksčiau skelbė EK.
Mokėjimai sustabdyti
Kaip „Delfi“ nurodė Vidaus reikalų ministerijos atstovai, pagal EK 2015–2016 metais patvirtintas programas finansuoti bendri projektai, kurie iki Rusijos bei Baltarusijos karo veiksmų ir sankcijų buvo įgyvendinami Lietuvos ir Latvijos pasienio regionuose su kaimyninėmis valstybėmis.
„Projektuose dalyvaujantiems Baltarusijos partneriams mokėjimai sustabdyti 2020 metų rudenį (tais metais šalyje įvyko suklastoti rinkimai – „Delfi“), o Rusijos partneriams – 2022 metų vasario 24 dieną.
Kadangi projektuose dalyvauja ir vykdo veiklas Lietuvos bei Latvijos partneriai savo valstybių teritorijose, Vyriausybės nutarimo dėl valstybės investicijų 2022–2024 metų programoje numatytų valstybės kapitalo investicijoms skirtų lėšų paskirstymo projekte numatomos ministerijai lėšos, kad būtų galima atlikti Lietuvos bei Latvijos partneriams mokėjimus ir kompensuoti jų patirtas išlaidas (programoms lėšas skiria ir perveda EK, o Lietuva gavusi jas perveda projektų vykdytojams, šiuo metu pervedamos lėšos tik Lietuvos ir Latvijos partneriams)“, – rašoma ministerijos atsakyme.
Ministerija nurodė, kad įgyvendinant programas vadovaujasi EK pateiktomis rekomendacijomis dėl šių programų, t. y. stabdyti mokėjimus, nebendrauti su Rusijos bei Baltarusijos atstovais.
EK pranešime nurodoma, kad bendras ES finansavimas aštuonioms programoms su Rusija buvo 178 mln. eurų, o dviem programoms su Baltarusija – 257 mln. eurų.
Europos kaimynystės priemonės bendradarbiavimo programų taisyklėse numatyta galimybė sustabdyti bendradarbiavimą su išorės šalimis, jei pažeidžiama tarptautinė teisė, žmogaus teisės, demokratijos ir teisinės valstybės principai.
Bendradarbiavimas su abiem šalimis taip pat sustabdytas įgyvendinant naujojo 2021–2027 metų programavimo laikotarpio programas.
Už sanglaudą ir reformas atsakinga Komisijos narė Elisa Ferreira sakė, kad Rusijos karinė agresija yra šiurkštus Jungtinių Tautų Chartijos, tarptautinės teisės ir taisyklėmis grindžiamos tvarkos pažeidimas.
„Visų tarpvalstybinių ir tarptautinių programų ir mokėjimų Rusijai ir Baltarusijai sustabdymas, o taip pat paramos Ukrainai stiprinimas yra konkreti Europos ir sanglaudos politikos solidarumo su Ukrainos žmonėmis išraiška“, – sakė ji.
Vyriausybės dar nepatvirtintoje 2022–2024 metų valstybės investicijų programoje iš viso suplanuota investicijų už beveik 2,3 mlrd. eurų: 2022 metais – 1,198 mlrd. eurų (iš kurių 776,5 mln. eurų ES parama), 2023 metais – 750,9 mln. eurų (394,9 mln. eurų ES parama), 2024 metais – 348,4 mln. eurų (39 mln. eurų ES parama).
Vien Vidaus reikalų ministerijai 2022 metais numatoma 101,439 mln. eurų, 2023 metais 32,161 mln. eurų, o 2024 metais 7,882 mln. eurų.
